Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Nauji šarvai naujosioms Rusijos sausumos pajėgoms (48)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2013 06 07

Techninė pažanga nestovi vietoje, ypač karinės srities, nes ginkluotame besikeičiančio pasaulio susirėmime dažniausiai laimi tie, kurių kariuomenė ne tik tinkamai organizuota, bet ir turi tobuliausius ginklus. Taigi verta pasidomėti, kokia ginkluotė pateks į reformuotos rusiškos kariuomenės rankas. Kadangi temos spektras labai platus, pradėsime nuo to, kas veš, dengs ir rems ugnimi naujųjų Rusijos sausumos pajėgų karius, t. y. nuo naujos kartos tankų, pėstininkų kovos mašinų ir šarvuočių.

Pažymėtina, kad kalbama ne apie turimos technikos modernizaciją, o apie ateinančią jos kartą, šiandien egzistuojančią tik konstruktorių kompiuteriuose ir bandymų poligonuose. Jau numatytas laikas, kada ši ginkluotė turi pasirodyti kariuomenėje – tai 2015–2016 metai. Tačiau iki tol kariauti senienomis irgi neketinama. Kol prasidės masinė naujų tankų, pėstininkų kovos mašinų ir šarvuočių gamyba, Rusijos sausumos pajėgos gaus patobulintus turimos karinės technikos variantus (pavyzdžiui, T-90S), kurie vėliau taps mobilizaciniu rezervu.

Naujasis tankas (kuriamas universalios platformos pagrindu) pavadintas „Armata“. Tai bus ketvirtos kartos mašina. Dauguma šiandieninių Rusijos tankų yra trečios kartos, kuri prasidėjo nuo T-62 modelio, peraugusio į T-64, T-72, T-80 ir T-90. Modernizuojant juos, galima pridėti vieną ar kelis šiuolaikinius elementus (naujo tipo apsaugos sistemas, skaitmenį valdymą ar papildomų ginklų), tačiau komponavimas liks toks pat. Tanko „Armata“ jis bus kitoks, orientuojamasi į kur kas didesnį ekipažo saugumo lygį.

Dabartiniuose T-72 ar T-90, kaip ir praktiškai visuose šiandieniniuose kitų valstybių tankuose, vairuotojas sėdi/guli mašinos priekyje ir apačioje, vadas ir taikytojas – tanko bokštelyje, o už jų nugarų įrengtas užtaisymo įrenginys ir kovinis (šaudmenų) komplektas. Pataikymo į tanką ir ypač kovinio komplekto detonavimo atveju ekipažo laukia neišvengiama mirtis. Todėl bandoma atskirti kovinį komplektą šarvuotomis pertvaromis ar kitaip padidinti ekipažo saugumą. Tačiau esmė nesikeičia – žmonės ir amunicija yra šalia. Visi tanko „Armata“ ekipažo nariai sėdės kartu atskiroje šarvuotoje kapsulėje, kurią iš priekio saugos šarvai ir variklis. Bokštelyje bus tik ginkluotė ir įranga, valdoma skaitmeniniu būdu iš kapsulės. Visas kovinis komplektas atsidurs atskirtame konteineryje. Taigi ekipažo šansai išgyventi gerokai padidėja. Be to, tankas bus aprūpintas įmontuota ir papildoma dinamine apsauga, turės naują aktyvios apsaugos sistemą („Arena“ ar dar naujesnę), kaip ir jo pirmtakai, galės šaudyti tiek sviediniais, tiek valdomomis raketomis.

Pažymėtina, kad Rusija iš esmės yra vienintelė šalis, kuri ėmėsi kurti naujos kartos tanką. Praktiškai visos kitos šalys šiandien apsiriboja tik tankų modernizavimu, tą galima paaiškinti abejonėmis dėl tanko vaidmens ateities karuose (kam kurti tai, kas iš principo neperspektyvu). O Rusijos kariškiai, užsakydami „Armata“, numato naudoti ją ne tik kaip tanką, bet ir kaip bazę kitoms sunkiosioms šarvuotosioms mašinoms, tai taip pat padės išspręsti šios srities ginkluotės standartizavimo problemą.

Jei tikėtume spaudos pranešimais, „Armata“, kurios pagrindas yra vadinamasis „objektas 195“ (arba tankas T-95, kurio projektavimas buvo tai nutraukiamas, tai atgaivinamas), kūrimas vyksta palyginti sklandžiai. Sprendžiant iš valstybės dėmesio Ginkluotosioms pajėgoms, tai yra tiesa, ir 2015–2020 m. gali prasidėti serijinė naujo tanko gamyba, padarysianti Rusiją, ko gero, vienintele šalimi, turinčia ketvirtos kartos tankus. T-90S yra savotiškas tarpinis variantas, jame praktiškai pritaikyti keli būsimo naujos kartos modelio elementai (pavyzdžiui, patobulinta dinaminė apsauga).

Apie lengvesnę šarvuotųjų mašinų kategoriją galima pasakyti, kad šiandien Rusijos pėstininkai (taip pat jūros pėstininkai) ir desantininkai toliau naudoja BMP, BTR, BMD ir MT-LB tipo šarvuočius. Po reformos senųjų jų modifikacijų (BMP-1, BTR-60, BTR-70) daliniuose nebeliko (naujesni variantai – BMP-2, BMP-3, BTR-80, BMD-4), tačiau ir šiuo atveju aktuali standartizacijos problema. Naujos kartos pėstininkų kovos mašinos ir šarvuočiai bus kuriami tik universalių platformų – vikšrinės „Kurganec“ ir ratinės „Bumerang“ – pagrindu.

„Kurganec“ platforma (kartais minima su indeksu 25) taps pagrindu lengvai šarvuotoms kovos ir kitoms mašinoms iki 25 tonų (vikšrinių šarvuotų pėstininkų kovos mašinų, kovinių remonto mašinų, zenitinių, prieštankinių ir kitų sistemų mobilus pagrindas). Nors svoris padidės (moderniausia BMP-3 sveria apie 19 tonų), šios mašinos bus plaukiojančios. Platforma kuriama ir bus gaminama „Kurganmašinzavod“ gamykloje. Tačiau tenka pasakyti, kad iš visų naujų platformų projektų šis yra pažengęs mažiausiai. To priežastis, be technologinių sunkumų, gali būti ir ta, kad Rusijos gynybos misterija gana ilgai negalėjo apsispręsti, ar tikslinga keisti dabartines vikšrines platformas naujomis. Dauguma kariškių, nepaisydami kai kurių trūkumų, vis dar laiko BMP ir MT-LB platformas neišnaudojusiomis viso modernizavimo potencialo. Kaip ten bebūtų, sprendimas kurti iš principo naują mašiną jau priimtas ir 2015 m. „Kurganec“ laukiamas pajėgose.

Ratinio „Kurganec“ analogo „Bumerang“ kūrime pažengta kur kas toliau. Kūrėjų tvirtinimu, tai irgi iš principo nauja, nieko bendro su BTR tipo šarvuočiais neturėsianti platforma. Ji išlaikys 8x8 ratų formulę ir amfibijos charakteristikas. Išoriškai jis bus šiek tiek panašus į naujausius vokiečių-olandų šarvuočio „Boxer“ modelius, kuriuose įdiegtas modulių principas (t. y. ta pati platforma taikoma ir ginkluotei, ir kitoms – pagalbinėms – sistemoms montuoti). Kaip ir „Kurganec“, „Bumerang“ turi svorio rezervą, leisiantį, esant reikalui, aprūpinti šarvuotį papildomais šarvais ir prietaisais. Lygiagrečiai rimtai svarstoma panaudoti platformą savaeigių artilerijos sistemų ar ratinių tankų, panašių į itališkus „Kentaur“, kūrimui (šiuo tikslu Rusija net įsigijo keletą „Kentaur“ bandymams). Pirmųjų „Bumereng“ pasirodymo daliniuose tikimasi jau 2013 m., o masiškai ši technika pradės riedėti į pajėgas 2015 m., tai dar 2012 m. pradžioje pasakė tuometinis Sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas A. Postnikovas.

Apibendrinant tenka pripažinti, kad Rusijos sausumos pajėgų perginklavimo planai yra pakankamai ambicingi ir – kas svarbiausia – sparčiai juda į priekį (nuolat pasirodo įvairių informacijos šaltinių pranešimai, kuriuose kalbama apie minėtų platformų bandymus, o įvairių kariuomenės rūšių vadai komentuoja pasiektą pažangą). Netiesiogiai sėkmingą „Armata“, „Kurganec“ ir „Bumerang“ kūrimą patvirtina ir tai, kad nekeičiami planai nuo 2015 m. visas Rusijos sausumos pajėgų brigadas suskirstyti į lengvas, vidutines ir  sunkias (lengvosios brigados, atsisakius itališkų karinių visureigių „Iveco“, bus apginkluotos jau gaminamais „Tigr“ ir bandymus pereinančiais „Volk“ bei „Medved“ šarvuotais automobiliais; vidutinės brigados bus aprūpintos „Bumerang“, o „Kurganec“ ir „Armata“ taps sunkiųjų motorizuotųjų šaulių ir tankų brigadų kovos įrankiu). Sėkmės atveju Rusija galės didžiuotis, kad perginklavo visas Sausumos pajėgas standartizuota naujos kartos karine technika.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 48)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras