Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Jeffrey D. Sachsas. Tvarios plėtros vizijos

2013 06 12

Kaip tinklalapiui „Project Syndicate“ rašo ekonomikos profesorius J. D. Sachsas, pasaulio ekonomikoms nebepakanka tik augti. Taip pat reikia efektyviai kovoti su neįtikėtinu skurdu daugelyje pasaulio vietų. Ekonomika turi būti tvarkoma taip, kad saugotų, o ne naikintų gamtą. Reikalinga ir teisingesnė paskirstymo sistema, nes dabar visuomenė yra suskaldyta į labai turtingus ir labai neturtingus žmones. Terminas „tvari plėtra“ tiksliausiai apibūdina ekonomikos augimą, kai nugalimas skurdas, didinama socialinė integracija ir tausojama aplinka. Tačiau pasaulis nuo tokio kelio tebėra toli.

Daugelio neturtingų valstybių ekonomikos neauga, o skurdas jose – rimta ir skausminga problema. Dėl žmonių veiksmų vyksta pavojingi klimato pokyčiai, senka gėlo vandens ištekliai, teršiamas oras ir vandens telkiniai. Pasaulio šalyse išryškėja skirtis tarp turtingųjų ir vargšų. Įvairiuose regionuose plinta žiaurūs konfliktai, prasideda pilietiniai karai. Šios problemos – iššūkiai visam pasauliui, todėl Jungtinės Tautos (JT) ieško būdų joms spręsti. Prasideda visuotinės diskusijos, svarstymai valstybių vyriausybėse, rengiami atitinkami dokumentai, planai, projektai, jie perkeliami į interneto erdvę. Tinklai suvienija mokslininkus, technologijų ekspertus, verslininkus ir kitus inovacijų kūrėjus, kad jie savo patirtimi ir idėjomis prisidėtų prie minėtų problemų sprendimo.

Pagrindiniai prioritetai yra: nugalėti skurdą ir badą; plėtros ir gerovės siekti negriaunant gamtos ir aplinkos; vaikams ir jaunimui užtikrinti galimybę mokytis; pasiekti lyčių lygybę ir mažinti nelygybę apskritai; užtikrinti įvairaus amžiaus žmonių gerovę ir sveikatą; plėtoti tvarų žemės ūkį ir taip garantuoti ir maisto saugumą, ir ūkininkų gerovę; miestuose tvarkytis produktyviai, bet nekenkti aplinkai; tvaria energetika stabdyti pražūtingus klimato pokyčius; saugoti ekosistemas ir atsakingai naudoti gamtos išteklius; įtraukti į visus šiuos procesus vyriausybės ir verslo atstovus.

Šių idėjų tikslas – susieti keturias tvarios plėtros dimensijas: ekonomikos augimą (neatsiejant nuo kovos su skurdu), socialinę integraciją, sveiką aplinką ir gerą valdymą, kurio pagrindas būtų taika. Visa tai yra tvarios plėtros iššūkiai, kuriuos, autoriaus manymu, turi suprasti tiek valdantieji, tiek visuomenė. Dėl minėtų tikslų turėtų vienytis viešasis ir privatus sektoriai, skatinama jų atskaitomybė. Apie šias visuotines problemas informuotini ir vaikai, nes tai paveiktų elgesį jiems suaugus. Šie tikslai papildytų tarptautinės teisės įrankius, tokius kaip visuotinės sutartys ir konvencijos.

Kai kurių pasaulio žmonių pajamos sparčiai auga, vyksta didžiulis mokslinis ir technologinis progresas, tad ir visa tai galima nukreipti į tvarią plėtrą. Pasitelkiant anksčiau ekonomikos profesoriaus išdėstytus tikslus, galima daug nuveikti kovojant su skurdu, užtikrinti lygybės principus, spręsti klimato kaitos problemas, tačiau tam reikia sutelkti visus įmanomus pajėgumus.

Pagal 2013 m. birželio 7 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (374)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (54)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (159)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (14)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (18)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras