Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  LGBT Rytų Europoje: pokyčių tikėtis neverta? (10)

Inga Popovaitė, politikos apžvalgininkė
2013 06 12

Vakarų pasaulyje homoseksualams įgaunant vis daugiau teisių, rytinės mūsų kaimynės demonstruoja, kad vadinamosioms vakarietiškoms liberalioms idėjoms įsigalėti čia dar per anksti.

Gegužės viduryje minėta Tarptautinė diena prieš homofobiją ir ją lydėjusios gėjų teises palaikančios akcijos Rusijoje, Ukrainoje bei Gruzijoje išryškino skirtumus tarp Rytų ir Vakarų visuomenių ir jų propaguojamų vertybių.

Į Ukrainoje gegužės 25 dieną vykusią pirmąją oficialią LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių) teises remiančių aktyvistų demonstraciją susirinko per šimtą aktyvistų, o vos 40 minučių trukusią akciją saugojo gausios policijos pajėgos. Pro policiją prasiveržti pavyko vos vienam asmeniui, bet jį policininkai bemat sutramdė. Iškart po demonstracijos jos dalyviai buvo skubiai susodinti į autobusus, kad būtų išvengta konfrontacijos su priešiškai nusiteikusiais asmenimis, kurių dauguma – Ukrainos ortodoksų bažnyčios sekėjai.

Pasak LGBT teisių aktyvistės ir vienos iš organizatorių Olenos Semenovos, ši taikiai pasibaigusi akcija tapo kertiniu akmeniu toliau kovojant dėl lygių žmogaus teisių. Panaši akcija buvo planuojama prieš metus, tačiau tada ji buvo atšaukta dėl sulauktų grasinimų, tačiau net ir ją atšaukus vienas iš organizatorių buvo sumuštas.

Rusijoje didžiausia LGBT palaikymo akcija buvo surengta Sankt Peterburge. Čia į protestą prieš homofobiją susirinko pusantro šimto gėjų teisių rėmėjų. Policijai teko juos saugoti nuo karingai nusiteikusios minios, ginkluotos akmenimis ir dūmų užtaisais. Po savaitės Maskvoje taip pat buvo surengta tokia akcija, tačiau miesto valdžia pasinaudojo Rusijos sostinėje jau egzistuojančiu „gėjų propagandos“ draudimo potvarkiu ir sulaikė per 30 akcijos dalyvių bei protestuotojų.

O kruviniausiai LGBT teisių palaikymo akcija pasibaigė Tbilisyje: čia policija nesugebėjo apsaugoti nedidelės grupelės gėjų teisių aktyvistų nuo nuožmiai nusiteikusios tūkstantinės minios, vedamos stačiatikių kunigų, tarp kurių buvo ir jau anksčiau už religinius išpuolius prieš Jehovos liudytojus kelerių metų laisvės atėmimo bausme nuteistas tėvas Basilis Mkalašvilis. Radikaliai nusiteikusi minia grasino akcijos dalyvių nedoras mintis išvaryti dilgėlėmis ir fiziškai su jais susidoroti. Policijai susodinus saujelę akcijos dalyvių į mikroautobusą, įsiaudrinusi minia neleido šiam pajudėti, apmėtė akmenimis ir stengėsi pro langus ištempti LGBT teisių palaikytojus. Į medikus dėl įvairių traumų kreipėsi beveik trisdešimt asmenų, tarp jų – ir protestuotojai, ir policininkai, ir vietos bei užsienio žurnalistai.

Tačiau net ir kruvinai pasibaigusi akcija tapo kovos už LGBT teises šioje Kaukazo valstybėje kertiniu atskaitos tašku. Visų pirma gėjų teisių tema nusikratė tabu statuso šioje tradicijomis besididžiuojančioje visuomenėje. Iki šiol požiūris į LGBT teises buvo toks, lyg gruzinų visuomenėje gėjai, lesbietės, biseksualai ir translyčiai neegzistuotų. Homoseksualai priversti gyventi dvilypį gyvenimą – kurti šeimas, auginti vaikus, tačiau kartu susitikinėti su kitais tos pačios orientacijos asmenimis tam tikrose vietose, pavyzdžiui, keliuose Tbilisyje esančiuose baruose ar viešosiose pirtyse.

Antra, nors tūkstantinė gruzinų minia ir pademonstravo, kad didžioji šalies dauguma yra pasiryžusi žūtbūt apginti tradicines vertybes, po kelių dienų per socialinius tinklus suorganizuotas protestas prieš teokratiją parodė, kad pamažu atsiranda ir kitokią nuomonę reiškiančių asmenų.

Taipogi smurtas prieš LGBT teisių gynėjus atskleidė, kokią stiprią įtaką Gruzijoje (Ukrainoje ir Rusijoje taip pat) turi Stačiatikių bažnyčia ir jos vadovai. Akcijos išvakarėse Gruzijos bažnyčios galva patriarchas Ilja II kreipėsi į valdžios atstovus, ragindamas šią demonstraciją uždrausti, nors pagal galiojančius įstatymus rengiant tokias akcijas užtenka tik pranešti apie jų organizavimą, oficialus valdžios palaiminimas nėra būtinas. Tiek Ukrainoje, tiek ir Rusijoje pagrindiniai LGBT akcijų oponentai taip pat buvo Stačiatikių bažnyčios sekėjai.

Taip pat vienas Gruzijos bažnyčios vadovų, vyskupas Jokūbas, vos pasibaigus akcijai per pamaldas pareiškė, kad taip gruzinai pademonstravo savo nacionalinį identitetą ir parodė, kad Vakarų pasaulio vertybės nebūtinai turi būti priimtinos jų šalyje. Esą jei Vakarai gali priimti homoseksualus, jie taip pat turi susitaikyti ir su tuo, kad Gruzijoje tradicinės šeimos vertybės yra labai giliai įsišaknijusios. Tačiau reikėtų paminėti, kad kitą dieną po demonstracijos Tbilisio gatvėse Gruzijos stačiatikių bažnyčios vadovybė atsiribojo nuo radikalių šventikų veiksmų ir pasmerkė smurtą.

LGBT teises palaikančios akcijos šiose šalyse parodė, kad netradicinės seksualinės orientacijos asmenų teisių klausimas nebėra tabu ir tiek visuomenei, tiek valdančiosioms institucijoms atėjo laikas pasirinkti vieną kelią iš dviejų – arba link liberaliųjų Vakarų, arba link tradicinių vertybių išsaugojimo.

Rusija, atrodo, jau pasirinko – gėjų „propaganda“ jau uždrausta keliuose šalies regionuose, tarp jų ir sostinėje Maskvoje, o Dūmoje šiuo metu svarstomas homoseksualų „propagandos“ uždraudimas ir visos šalies mastu.

Panaši padėtis ir Ukrainoje – čia valdantieji svarsto tokį patį įstatymą. Tačiau ši šalis siekia laisvesnio prekybos ir vizų režimo su Europos Sąjunga, todėl ir žmogaus teisių aktyvistai čia gali tikėtis daugiau paramos ir spaudimo vyriausybei iš Europos pusės.

Gruzijoje taip pat atėjo metas rinktis ypač dėl to, kad šalis vis dar laikosi į Vakarus orientuotos politikos. Tradicijų saugotojų smurtą pasmerkė tiek šalies prezidentas M. Saakašvilis, tiek ir jo politinis oponentas B. Ivanišvilis. Nors tai nereiškia, kad jie asmeniškai palaiko LGBT judėjimą, tai vis dėlto teikia vilčių, kad žodžio ir minties laisvė šioje šalyje bus užtikrinta ir ateityje vertybių skirtumų klausimai bus sprendžiami taikių diskusijų būdu, o ne smurto protrūkiais gatvėse.

Tačiau kol kas dėl didelės Stačiatikių bažnyčios įtakos ir konservatyvios visuomenės daugumos šiame regione liberalių permainų artimiausiu metu tikėtis tikriausiai neverta.

Parengta pagal civil.ge,rferl.org,aljazeera.org, dfwatch.ge, rt.com,newsweek.ru, „Reuters“, „Associated Press“ informaciją.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 10)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras