Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  „Gazprom“ prieš I. Sečiną ir suskystintos dujos Lietuvai (9)

Komentarai:

londonas, 2013 06 27 12:16
http://www.lietuviais.lt/straipsnis/Lietuvos-istorija/Lietuva-ir-Rusija-suklastota-istorija.php
skaitom mastom

VIDMANTAS MAROZAS UK WISBECH, 2013 06 20 17:18
1.PASAULIO VALSTYBIU MOKSLININKAI SUDARE TOKI GRAFIKA
VIRSUTINEJE GRAFIKO SKALEJE METAI(HORIZONTALI LINIJA)
O VERTIKALIOJE LINIJOJE VALSTYBIU SARASAS
IR TIES KIEKVIENA VALSTYBE MELYNA SPALVA NUPIESE KIEK METU SIAI SALIAI UZTEKS NAUDINGU ISKASENU

TAI RUSIJOS MELYNA LINIJA VIENA IS ILGIAUSIU
KAS SNEKA APIE PASENUSIAS RUSIJOS TECHNOOGIJAS TEGUL NUVAZIUJA I SIBIRA IR PASIZIURI,O DUJINIAI FAKELAI VISADA DEGE IR DEGS TOKIA YRA GAMYBOS TECHNOLOPGIJA

2.JAV PRIPRATE VISUS LAIKYTI BULVONAIS
500 MLN EUROPIECIU PAVERTE DARZELINUKAIS
KURIE NEGALI TURETI
ES KONSTITUCIJOS
ES KARIUOMENES
ES KARINES DOKTRINOS
XXI ELEKTRONIKOS INTERNETINIAME AMZIUJE

DABAR IS 150 MLN RUSU NORI PARODYTI BULVONUS KURIE NESUGEBA ISGAUTI DUJU

PAKUI IS KELIU MILIARDU KINU NORI PARODYTI BULVONUS KAD NEGALI TURETI SAVOS VALIUTOS TURI PIRKTI ZALIUS TAPETUS BEVERCIUS DOLERIUS
BUTU AMERAS KITA KALBA

APLINK VIENI BULVONAI KAZKAS NEGERAI DAROSI SU JAV

PAZIUREJAU G-8 POSEDZIUS KAIP SEPTYNI TARKUOJA VIENA TIKRA KINOKOMEDIJA
RUSAS SAKO AS TEISETAI PARDUODU GYNKLUS SIRIJAI TEISETAI VYRIAUSYBEI PAGAL JUSU SUGALVOTAS TAISYKLES KONTRAKTUS,KO JUS KIMBATE PRIE MANES,JUS BE KANTRAKTU JAV IR ES NORYTE PARDAVINETI GYNKLUS BE KONTRAKTU NETESETAI SIRIJOS BANDITELIU SAIKAI,LAUZOTE TAPTAUTINE TEISE,SPJAUBNATE I JTO,PILNAS TEISINIS BESPRIDELAS

STIMULIOJATE AFSORUS AUGYNATE SAU FINANSINIUS KONKURENTUS KURIE ATEJUS LAIKUI BUS DAR DIDESNI BESPRIDELSCIKAI IR NUSUKS JUMS ES IR JAV GALVAS

SENEI NEMACIAU TOKIU KINOKOMEDIJU

JEI KOSOVE UZTEKO 200 DESANTININKU,TOJAU ATEIS LAIKAS UZTEKS IR 50 ESANT TOKIAM TEISINIUI BESPRIDELUI

Beje, 2013 06 18 13:40
Esmė ne JAV ir jos karinė pramonė, o tai, kad Rusija išgaudama dujas naudodama pasenusias technologijas praranda daugiau nei pusę išpumpuojamų dujų. Praranda. Pusę. Visų. Dujų. Ar įsivaizduojate, kiek pinigų paleidžiama vėjais?

Jalas, 2013 06 16 23:27
Visose paminėtose kamapanijose valstybė turi kontrolinį akcijų paketą. Nors, kaip parodė JUKOS likimas, Kremliui, kad diktuoti resursų eksporto politiką, nereikia ir to. Jis daro ir darys tai ko jam reikia. Rinkos pasidalijimas tarp jo igaliotinių tik didins energetinio spaudimo efektyvumą tokioms pirkėjoms kaip Lietuva. Tad koks skirtumas kokiu VVP pirštu valdoma marionete spaus pirkėją? Visiškai tuščias straipsnis

VIDMANTAS MAROZAS UK WISBECH, 2013 06 16 18:20
VIDMANTAS TO BEJE
1.CARO PUTINO LAIKAI DAR IR DABAR TAVO ZINIAI
RUSIJOS JULIJUS CEZARIS PRADEJO ELGTIS KAIP JULIJUS CEZARIS,KAIP ANTRO PASAULINIO KARO NUGALETOJAS IR TAI BESINA USA JULIJU CEZARI KURIS YRA POLITINEJE KOMOJE

2.JAV PRAMIEGOJO JAU KINIJOS ANAKONDOS KYLPA APLINK RUSIJA
PADARE BEVERCIA NATO KAIP NEREIKALINGA DUBLIOJANCIA
JAV KARINE STRUKTURA
PADARE BEVERCIAS EUROPOS PRO

KAS TOLIAU???????.

2.PREZIDENTUI OBAMAI KELI PINIGU MAISAI SURYSO RANKAS IR NEDUODA DARYTI REFORMAS JAV,KAD USA ISEITU IS POLITINES KOMOS

3.RUSIJA PAMAZU NULYPA NUO NAFTOS ADATOS
USA NET NEIRUOSIA NULYPTI NUO KARINES PRAMONES ADATOS

TAI REISKIA ,KAD USA NOREDAMA PALAIKYTI SAVO KARINE PRAMONE VISA GYVENYMA BUS POTENCIALI KARU SUKELEJA TAI YRA GRIAUS VISATA,DEL SAVU SIAURU INTERESU ZUDYS MILIARDUS ZMONIU


PASIDARYS JAU NE JAV ZOMBIS-DETROITAS
O JAV-POTENCIALUS UBYICA
JAUTI SKIRTUMA
KAIP VALDO CARAS PUTINAS
IR KAIP CARUI OBAMAI NEDUODA NORMALIAI VALDYTI USA VALSTYBE

Beje, 2013 06 15 18:17
Duomenis yra 2011-2012 metų, tai yra Caro Putino laikų.

VIDMANTAS MAROZAS UK WISBECH, 2013 06 15 15:35
VIDMANTAS TO BEJE

1.TU TEISUS TAI BUVO BORIOS SUTO-JUOKDARIO LAIKAIS,DABAR KITOS TECHNOLOGIJOS IR KIEKVIENAS METRAS KUBINIS DUODA PELNA

2.RUSAI PELNA SKAICIUOTI KAIP JAV MOKA
ESME NE CIA ESME KAD SKALUNU DUJOS NERA PANACEJA NUO VISU LYGU,KAIP IR DOLERIUS SPAUSDINANTI MASINA

Beje, 2013 06 15 12:23
O iš kur šita statistika yra paimta?

Turiu taip pat Jums statistikos, paskaičiuotos rusų mokslininkų ir akademikų.
Prarandama išgaunamų dujų dalis dėl netinkamų gavybos technologijų:
Rusija - 60%
Alžyras - 54%
Iranas - 53%
Norvegija - 10%
Indonezija- 10%

RUSIJA PUSĘ IŠGAUNAMŲ DUJŲ LEIDŽIA VĖJAIS

VIDMANTAS MAROZAS UK WISBECH, 2013 06 15 11:59
1.VISI RASO KAD SUSKISTINTOS JAV DUJOS SUKELS REVOLUCIJA IR YRA PANACEJA NUO VISU LYGU

FAKTAI RODO VISAI KITA STAI STATISTIKA APMASTYMUI

SALIS KURIUOS PARDUODA DUJAS ISVEZA IS SAVO SALIU
DARO DUJU BIZNI
DUJU-EKSPORTAS

1.RUSIJA-22,9% PASAULIO DUJU RINKOS
2.NORVEGIJA-10,9%
3.KANADA-10,1 %
4.KATARAS-7,5 %
5.ALZIRAS-5,8 %
6.NYDERLANDAI-5,3 %
7. INDONEZIJA-4%

VISO 67%
KONTROLINIS PAKETAS DUJU RINKOS
NEMATAU CIA USA

SALIS KURIOS PERKA DUJAS
DUJU-IMPORTAS
1.USA-22,2 % NUO VISU PARDUODAMU DUJU
2.RUSIJA-13,2 %
3.IRANAS-4,5 %
4.KANADA-3,2 %
5.KINIJA-3%
6.JAPONIJA-3%
7.UK-2,9 %
VISO 52% KONTROLINIS PERKAMU DUJU PAKETAS

CIA USA SUDARO 22,2%

ISTIRTU DUJU ATSRGOS PASAULYJE

1.RUSIJA-23,6% ISTIRTU PASAULIO DUJU ATSARGU
2.IRANAS-15,6 %
3.KATARAS-13,3 %
4.TURKMENISTANAS-4,4 %
5.SAUDO ARAVIJA-4,1%
6.USA- 3,9%
7.ARABU EMYRATAI-3,1 %

VISO 69% KONTROLINIS PAKETAS
USA SUDARO 3,9 %

IDOM KAM TOS PASAKOS APIE JAV DUJU EKSPORTA IDOMIOS IR KAM TIE MAKARONAI

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras