Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  Nepamatuota atsinaujinančių energijos išteklių energetikos plėtra – spąstai, į kuriuos geriau nepatekti (I) (4)

Komentarai:

londonas, 2013 06 27 12:16
http://www.lietuviais.lt/straipsnis/Lietuvos-istorija/Lietuva-ir-Rusija-suklastota-istorija.php
skaitom mastom

@jei yra a turi buti ir b,, 2013 06 23 21:55
sutinku dėl biokuro, jis Lietuvoje tikrai aktualesnis, nei Vokietijoje. Tačiau gyventojų tankio kaip minuso čia neminėčiau, atvirkščiai. Sąlyginė energijos gavybos decentralizacija tiktų puikiai prie mūsų gyventojų pasiskirstymo. Vokietijoje bėda būtent ir yra, jog daugiausiai gyventojų gyvena pietinėje ir vakarinėje šalies dalyje, o ne šiaurinėje ir rytinėje, kur daugiausiai vėjo energijos yra pagaminama. Be to nereiktų pamiršti ir įvairių įdomių kad ir mažesnių vėjo jėgainių projektų, kartais net be judančių dalių, kas leistų atokiose vietose žmonėms apsirūpinti energija beveik autonomiškai.

S., 2013 06 23 21:45
Kaip suprantu šis straipsnis aprašo konkrečiai Vokietijos "Energiewende" projektą. Autoriui labai siūlau detaliau pasidomėti pačiu finansavimo modeliu ir kodėl vis tik išėjo taip, jog elektros kainos pakilo. Manau šiame straipsnio kontekste tai yra labai svarbu. Taip greitai dėti tašką šioje istorijoje ir teigti, jog ribos jau pasiektos būtų kiek paviršutiniška. Neatsižvelgiama ne tik į plačias technines galimybes, kaip šiuo metu nusidėvėjusi infrastruktūra, tokios technologijos kaip pvz. power-to-gas, liquid metal batteries ir pan, bet ir struktūrines galimybes mažinant nimby nuotaikas, investicijos į linijų dizainą, bei kaip pvz. trumpinant procesus aukštos įtampos linijų statyboms nuo šiai dienai 12-15 metų iki maždaug 5-7 metų.

jei yra a turi buti ir b, 2013 06 18 23:10
autorius visiskai nepazvelge i gamtines saliu salygas. straipsnis niekinis ir tiek noreta pritemti prie savos nuomones. pirma vokietijoje gyvena 229 km2 Lietuvoje 47km2 zmones. lietuvoje daugiau misku ir vidutiniskai 1 gyventojui suvartojama maziau elektros. taip vejas ir saule pas musu netinka, bet tinka gaminti biokura. tam yra itin dideles perspektyvos. jos neisnaudojamos. kurenti toki kura itin apsimoka pvz. susmulkintu misku atlieku savikaina yra apie 16 lt. uz kuba. kurenk, gamink elektra ir dziaukis. ju istekliu pilna beveik visi supuva miskuose. pirmiausia autorius turejo lyginti panasaus gamtinio karkaso salis. nuvaziuoti i miska ar pasisneketi kas gamina biokura ir kokios yra galimybes tada ir postringauti. jei lietuvis gyvena miske ir gaminti elektra is vejo, duju ir saules tikrai neapsimoka o jei kieme auga medziai ir ju nepanadoti yra nuodeme.

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras