Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Sirijos gyvatynas (18)

Andrejus Kožinovas
2013 06 21

Kaip besiklostytų situacija Sirijoje – geruoju tai nesibaigs. Per daug interesų siejasi su Basharu Assadu ir Sirijos opozicija. Vienoje krūvoje susimaišė Saudo Arabijos, Kataro, Libano, karinės grupuotės „Hezbollah“, Irano ir Turkijos ambicijos. O dar juk Rusija su Europos Sąjunga ir JAV dėl Sirijos varžosi. Ir visi siekia išspręsti situaciją pagal savo geopolitinių interesų suvokimą. „Hezbollah“ ir B. Assadas, remiami Irano, kovoja dėl išgyvenimo, po truputį įtraukdami į pilietinį karą Libaną bei Jordaniją, Saudo Arabija, Kataras ir Turkija suformavo antišiitišką bloką, o Rusija kartu su Europos Sąjunga ir Jungtinėmis Valstijomis varžosi virtualioje strateginio pozicionavimo realybėje.

Žavaus Obamos asmenyje Amerika prarado savo veidą. Obama kažką kalbėjo apie cheminio ginklo panaudojimą: atseit, jeigu taip, tai tada... Chemija buvo. Apie tai pranešė izraeliečiai. Ir amerikiečiai tai lyg ir patvirtino. Ir nieko neįvyko. Tiesa, Pentagone toliau kalbama apie įvairius įsikišimo, reikalui esant, planus. Tačiau aišku, kad Jungtinės Valstijos nedega noru įsikišti. Joms jau pakako. Europos Sąjunga irgi dvejoja. Panaikino ginklų tiekimo opozicijai embargą, tačiau dar nė viena Europos šalis atvirai nepaskelbė, kad šiuos ginklus tieks.   

Rusija bijo, kad Sirijoje pasikartos Libijos scenarijus. Svarbiausia, kad Vakarai vėl neapeitų Maskvos JT Saugumo Taryboje. Jokios neskraidymo zonos, nes tai intervencija ir išorinių galių įsikišimas. Štai ir priežastis naujoms kalboms apie oro gynybos sistemų S-300 tiekimą B. Assadui, ir pažadai parduoti jam tuziną „MiG-29“ iki metų pabaigos... Ir S-300, ir „MiG“ turi „sulaikyti karštas galvas nuo galimybės svarstyti konflikto internacionalizavimo scenarijų dalyvaujant išorinėms galioms“. Tarsi dabar Sirijoje šių galių nebūtų. Trumpai sakant, S-300 – tai špyga Vakarams už ankstesnius jų darbelius. Įdomu, ar iš viso galima pilietinio karo kontekste vidutinio nuotolio PLG sistemas laikyti geopolitinio stabilizavimo veiksniu, taikytinu trečiosioms šalims?

O jeigu išsipildys toks scenarijus: Assadas dislokuoja S-300, jaučiasi visiškai neliečiamas ir beatodairiškai išvalo miestus nuo bet kokios opozicijos – kas tada? Viduryje – Izraelis. Ir jam lįsti į šį gyvatyną visai nesinori. Jeigu Assado režimas išsilaikys, prasidės netvarka Golano aukštumose ir Libano pasienyje. Juk ne veltui Basharas jau pareiškė, kad „tauta reikalauja pasipriešinimo Golane“. Keturiasdešimt metų nereikalavo, o dabar še tau – pareikalavo, pilietinio karo įkarštyje Golanas tapo reikalingas tautai kaip oras. Jeigu Assado režimas neišsigelbės – vis tiek pasienyje bus netvarka. Visų rūšių islamistai tikrai užsinorės pratęsti „išlaisvinimo džihadą“, o naujai sukurta laikina vyriausybė neturės laiko savo vakarykščių sąjungininkų priežiūrai vardan taikos su Izraeliu.    

S-300 Izraelio gynybos ministeriją ir karines oro pajėgas labai neramina. Ir vis dėlto, nepaisant prieš tai sunaikintų raketų Sirijos teritorijoje, sprendimas dėl rusiškų kompleksų sunaikinimo lengvas nebus. Viena vertus, S-300 dislokavimo Sirijoje keliama grėsmė yra akivaizdi. Antra vertus, daug nežinomųjų: kieno personalas aptarnaus šiuos kompleksus, kaip greitai po pardavimo jie bus pasirengę kariniams veiksmams? Tarkime, žvalgyba atseks pardavimą – privalo. Ir praneš, kad sistemas aptarnauja rusų specialistai. Ar bus smogiama, ar Izraelis vis dėlto nuspręs nežlugdyti santykių su Maskva? Yra ir kitas variantas – zenitiniai raketų kompleksai bus parduoti, tačiau kovinį budėjimą pradės tik po to, kai tarnybai bus pasiruošę sirų operatoriai. Tai langas sprendimo priėmimui nuo trijų iki šešių mėnesių, o pusė metų Artimuosiuose Rytuose – labai ilgas laikotarpis, per jį daug kas gali pasikeisti. Ir dar. Jeigu Assadas nuspręs panaudoti S-300 prieš Izraelio ar kitos šalies civilinę aviaciją, tai ką po to domins, kad pateiktos sistemos buvo „grynai gynybinio“ pobūdžio.

Kitas scenarijus: zenitiniai raketų kompleksai sėkmingai dislokuoti ir lygiai taip pat sėkmingai sunaikinti. Su sąlyga, kad Izraelio gynybos ministerija neblefuoja ir tikrai žino, kaip elgtis, „jeigu ir kada“... Tada Rusijos karinės pramonės komplekso įvaizdžiui bus padaryta akivaizdi žala. Ir kaip apskritai reaguoti Maskvai? Sistemos juk oficialiai yra sirų rankose. Taigi jokių veiksmų prieš Rusijos Federacijos suverenitetą nebus. Tačiau padidės plataus karo tikimybė, nors ir šiuo atveju galimi kiti variantai...           

Neveiklumas – jeigu sistemos vis dėlto bus parduotos – būtų įvertintas kaip neryžtingumas ir baimė. Ypač ankstesnių oficialių ir nelabai oficialių Izraelio pareiškimų kontekste.

Taigi visų konflikto dalyvių kortų išsidėstymas nekoks. O žaisti regioninį pokerį tenka. Ir jokios taikos konferencijos ženevose tos situacijos nepagerins. Opozicija neturi vieningų lyderių, o Assadas savo noru nepasitrauks. Taigi tikėtis karo pabaigos neverta. Juk ne veltui Jordanijoje vyks penkiolikos šalių pratybos  „Karštas liūtas-2013“. Jų scenarijus numato priešinimąsi Sirijos cheminei atakai. Sprendžiant iš žiniasklaidos pranešimų, po pratybų įvairių dalinių štabai veiks toliau.    

Tel Avivas

Publikacijos originalas: <http://www.ej.ru/?a=note&id=13002>

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 18)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (70)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (47)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (138)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (4)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (12)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras