Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  Nepamatuota atsinaujinančių energijos išteklių energetikos plėtra – spąstai, į kuriuos geriau nepatekti (II) (8)

Komentarai:

mongol, 2013 06 28 15:42
butu idomu suzinoti autoriaus nuomone, kaip PIGIAI pastatyti AE, kuri yra efektyviausia opcija

londonas, 2013 06 27 12:14
http://www.lietuviais.lt/straipsnis/Lietuvos-istorija/Lietuva-ir-Rusija-suklastota-istorija.php
skaitom mastom

Nuo pajūrio, 2013 06 25 16:46
Kad kažin, ar dabar ne per vėlu naujai tvenkti Nemuną? Baltarusija - ne Lietuva ir ne ES, ten kitokios taisyklės, o Latvija užsitvenkė savo Dauguvą irgi dar gerokai iki įstodama į ES. Jau dabar pas mus beveik visos Nemuno pakrantės turi vienokį ar kitokį saugomų teritorijų statusą, tad kažin ar pavyktų tiesiog imti ir užlieti kokį Nemuno kilpų regioninį parką ar panašią teritoriją.



vytautas, 2013 06 25 10:03
Nesiulau lygiuotis i Skandinavija. Mus reiketu lygiuotis i Latvija. Kaip zinia jie turi 3 HE(bendra galia 1534.5) ant Dauguvos upes: Rygos HE, Kegumo HE ir Pliaviniu HE. Duguva isteka Baltarusijoj ir teka per daly Rusijos. Nelabai isivaizduoju kaip galima sustabdyt upe, galima tik nukreipt kita linkme ir tai kur tu ja nukreipsi, nes vanduo teka i aukstumos i zemuma. Gardino HE jau dirba, baltarusiai planuoja statyt dar viena arti Lietuvos sienos.
Del naudos ar zalos galetut remtis skaiciais, nes Miskas geriau ar blogiau nieko nesako. Kauno HE pernai pagamino 311GWh elektros energijos. Supirkimo kaina Lietuvoje pernai buvo vidutiniskai 15cnt/KWH. 311000000x.15=46650000Lt.
Misku prieaugis per metus senesnio nei 30metu misko yra 9m3 per hektara. Statant identiska Kauno HE prie Alytaus uzlieta butu 1500 hektaru nederlingos Dzukijos zemes. 1500x9=13500. Pusies rastu supirkimo kaina yra 260Lt uz kuba. 13500x260=3510000Lt. Turetum ivertint, kad prieagis yra ir sakom kurios nera tokios brangios kaip rastai.

A, 2013 06 24 23:13
net tas pats miškas gali duoti daugiau naudos nei HAE. Skandinavija mums ne pavizdys, nes joje didžioji dalis elektrinių maitinamos iš kalnų srūvančiomis upėmis, tad nereikia didelių įrengimų tvenkti, o ir krentantis sraunus vanduo perduoda kur kas daugiau elektros.

Kitas dalykas, lygumų HAE, kurios upės ištakoos svetimoje ir nevisada draugiškoje valstybėje labai nelogiškas sprendimas. Ypač kai baltarusiai jau statosi savo HAE ir sugeba nusekinti mūsiškų Nemuną. Taigi, nert energetinio saugumo požiūriu tai nėra kokia panacėja.

vytautas, 2013 06 24 15:54
Butu idomu suzinot kuo remiasi mokslininkai skaiciuodami HE zala. Mano manymu nauda didesne uz zala. Zala tik uzliejama zeme. Statant HE ties Alytum ir Birstonu uzliejami butu miskai ir pievos, nes kaip zinia Dzukijoj zemes nederlingos. Smeletoje nederlingoj zemej gali auginti grikius arba galvijus pievose. Kaip zinia daugumoj yra ganyklos ir miskai. Pastacius tokia pat 100MW HE prie Alytaus butu uzliejama 1500 hektaru misku ir pievu. 2012 Kauno HE pagamino 0.311 TWh elektros energijos. Nera tokios zemes ukio sakos kuri duotu didesne nauda negu HE is nederlingu 1500 hektaru Dzukijos zemiu. Miskininkyste tuo labiau. Jums pajuryje niekas ir nestatys HE, nes pas jus lygumos. Beje duju, naftos, akmens anglies kiekis zemeje yra ribotas ir kazkada jis pasibaigs. Hidroenergija priskiriama atsinaujinantiems saltiniams ir kitaip nei vejas ir saule yra pastovus generuojantis saltinis. Anksciau ar veliau mums teks prie to grizti, todel geriau anksciau kada energija yra pigi. Didejant paklausai ir mazejant gavybai( kaip minejau istekliai yra riboti ir mes prie to prieisim) iskastinio kuro kainos tik kils.

Nuo pajūrio, 2013 06 24 13:53
Nesutinku dėl naujų hidroelektrinių. Seniai yra priimta mokslininkų principinė pozicija, kad praradimai užliejant ir taip nedidelę Lietuvos teritoriją yra didesni už hidroelelektrinės naudą. Aš, asmeniškai kaip tik galėdamas priešinčiausi, jeigu mano tėviškės kaimą norėtų sunaikinti dėl naujos hidroelektrinės.

vytautas, 2013 06 24 12:49
sutinku del biokuro naudojimo silumai ir elektrai gaminti, bet del atomines ne. Manau daug racionalesnis sprendimas butu atsaukti draudima tvenkti Nemuna. Dar papildomos 2-3 uztvankos pagamintu beveik tiek pat kiek planuojama Lietuvos dalis Visagino atomineje, kas yra 400MW. Kuras nieko nekainuoja ir visada garantuotas, zuvims galima irengti zuvtakius. Norvegijoj galima pasiziureti geru pavyzdziu. Na o del uzliejamu zemiu ir misku, manyciau nauda butu didesne uz praradimus. Nekalbu apie rekreaciniu zonu sukurima prie susidarusiu mariu.

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras