Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  „Gazpromas“: liekame pelene

2013 06 25

„Berlynas ir Briuselis stengiasi kaip įmanydami blokuoti „Gazpromo“ pastangas sustiprinti įtaką svarbiausioje Vakarų Europos rinkoje ir taip išbristi iš krizės“, – leidinyje „Süddeutsche Zeitung“ rašė Markusas Balseris. Pasak Rusijos dujų milžinės „Gazpromo“ viceprezidento Aleksandro Medvedevo, Rusijos bendrovė tebelieka pelene, o norėtų būti princesė.

Birželio 6 d. A. Medvedevo kelionės į Leipcigą tikslas atrodė susitaikėliškas. „Gazpromas“ ir trečioji pagal dydį Vokietijos dujų importuotoja „Verbundnetz Gas“ (VNG) paminėjo Rusijos dujų tiekimo keturiasdešimtmetį. 

Tiekimas prasidėjo 1973 m. gegužės 1 d., kai dar egzistavo Vokietijos Demokratinė Respublika. Per 40 metų vokiečiai Rusijos vamzdynais gavo 1 milijardą kubinių metrų gamtinių dujų. Tačiau šiuo metu dviejų šalių pasitikėjimas blėsta. „A. Medvedevas pareikalavo, kad Briuselis labiau atvertų ES energetikos rinką. „Gazpromas“ net bandė priekaištauti, kad Europos Komisija neleidžia prisijungti prie dujų transportavimo struktūros. Be to, atrodo, kad „Gazpromo“ ketinimai Vokietijoje kurti gamtinių dujų jėgaines ir žengti į šalies energetikos rinką yra užšaldyti, nes šiuo metu nėra pagrįsti“, — rašė M. Balseris. Taip pat A. Medvedevas pareiškė, kad bendrovei  „Gazprom“ užkertamas kelias prisijungti prie jungiamųjų vamzdynų ir kad vamzdynas „Opal“ pildomas vos per pusę, o dar 50 procentų kažkodėl rezervuojami kitiems tiekėjams.

M. Balseris nemato, kaip galima būtų sutvarkyti aklavietės konfliktą, nes „tiek Vokietijos, tiek ES įtakingus politikus erzina, kad „Gazpromas“ siekia dominuoti“.

Taip pat M. Balseris paminėjo, kad pašlijo dujų milžinės „Gazpromo“ padėtis: „skalūnų dujų sujudimas,  prasidėjęs JAV, eksploatuoti vis naujus telkinius gesina Rusijos planus ekonomiškai vadovauti  dėl  dujų išteklių. Neseniai „Gazpromas“ neteko pelningiausios pasaulio bendrovės pozicijos, nusileidęs koncernams „Exxon“ ir „Apple“. <...> Tarptautinė energetikos agentūra (angl.International Energy Agency (IEA) prognozuoja, kad per dešimtį metų „Gazpromas“ nebebus lyderis tarp pasaulio dujų išgavėjų“.

Pagal 2013 m. birželio 7 d. „Inopresssa“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (378)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (54)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (159)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (14)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (18)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras