Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Kroatija ir Europos Sąjungos plėtra

2013 07 03

Nors Europos Sąjunga (ES) susiduria su daugeliu bėdų, išlieka „kelrodė žvaigždė“ skurdesnėms šalims už jos ribų. Iš tikrųjų ES plėtros proceso gravitacinė trauka daug suteikė ekonominei, politinei ir socialinei Vakarų Balkanų raidai. Kroatijos prisijungimas prie ES liepos 1-ąją duoda ženklą ir galimybę visam regionui. Šiame kontekste taip pat svarbios Kosovo ir Serbijos santykių užuomazgos.

Tokie įvykiai gali būti lemiamas ilgos konfrontacijos lūžis, nes Serbija ir Kosovas pradeda įgyvendinti sienų kontrolės susitarimus, sprendžia įvairius galios klausimus, dėl kurių sudėtinga suderinti bendrą poziciją. Šalių istorinė patirtis lemia labai skirtingas įvykių interpretacijas, ar tai būtų teisėtvarka, ar socialiniai klausimai. Vis dėlto Europos Vadovų Taryba įvertino valstybių padarytą progresą ir suteikė vilčių dėl galimos narystės. Turint omenyje Kroatijos pavyzdį, šie žodžiai skamba ganėtinai realiai, o durys į ES kitoms Vakarų Balkanų valstybėms nėra aklinai uždarytos.

Iš kitos pusės, nemažai dabartinių ES šalių narių jau gerokai pavargo nuo plėtros ir jų požiūris daro tokias optimistines prognozes miglotomis. Kai kurios iš jų pamiršta, kad pačios pradėjo nuo kandidačių į Bendriją statuso. Plėtra nėra giedros sėkmės istorija. Priešingai, ji gali virsti tiltu į nepasiekiamus dalykus, kai užsibrėžiama per daug. Vyrauja visapusiškas nepasitikėjimas, jau minėtas plėtros nuovargis bei neaiškūs tikslai. Šios problemos išlieka ir po Kroatijos prisijungimo. Kitas klausimas, kas šiuo metu yra senosios, o kas naujosios ES narės?

Bendrijoje nėra kur pabėgti nuo valstybių savanaudiškumo. Nacionaliniai interesai dažnai užgožia bendruomeniškumą, vertybinę prieigą. Plėtra lengvai politizuojama, vis garsiau nuskamba euroskeptikų balsai. Jie daro vis didesnę įtaką derybų ES procesams ir jų tempams. Tarp valstybių susidaro savotiški interesų ir kovos laukai. Tai pasakytina ir apie ES nares, ir apie siekiančias jomis tapti.

Anksčiau buvo daug kalbama apie transformuojančią ES galią, jos atnešamą demokratinę kaitą. Tačiau kad tai taptų realybe, narystės siekianti šalis turi prisiimti tam tikras proceso sąnaudas. Keisti įstatymus, normas ir ypač vertybes nėra lengva, į viską žiūrima atidžiai ir rimtai. Juk valstybė narystės siekia dėl naudos visai Bendrijai (arba tik sau kaip politinės arenos veikėjai). Šalia tolesnės plėtros baimės atsiranda naujų reformų prasmingumo baimė.

Keičiasi ir pats patekimo į ES procesas, daug mažiau konkrečių tvarkaraščių ar pažadų. Daugiau atvirumo ir neapibrėžtumo. Vakarų Balkanuose vis dar išlieka susiskaldymas, sudėtingos nacionalizmo interpretacijos, gili ir įsišaknijusi korupcija bei prastas ekonomikos valdymas. Kroatijos pavyzdys šiame regione gali paskatinti reformų progresą. Tolesnis šalies kelias turės įtakos ir kitų Vakarų Balkanų valstybių pasirinkimui bei galimybėms.

Pagal 2013 m. birželio 30 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (377)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (54)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (159)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (14)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (18)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras