Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Tiek ES, tiek Ukraina tiki lapkritį Vilniuje įvyksiančio aukščiausio lygio susitikimo sėkme

2013 07 09

Birželio 24 d. Europos Sąjungos politikos ir saugumo vyriausioji įgaliotinė K. Ešton (Catherine Margaret Ashton) po Liuksemburge įvykusio ES užsienio reikalų tarybos posėdžio pasakė: „Nuoširdžiai norime, kad tai būtų labai sėkmingas susitikimas, ir glaudžiai dirbame su savo partneriais“. Apie tai pranešė Ukrainos nacionalinė informacinė agentūra „Ukrinform“.

Pasak K. Ešton, Europos Sąjunga tikisi, kad susitikimas Vilniuje padės labiau sustiprinti santykius su Rytų partneriais: „Pageidaujame, kad jie, spręsdami daugelį klausimų, gerokai pasitemptų, nes Vilniaus susitikimas – tai anaiptol ne pabaiga. Tai tik kitas proceso etapas. Ir mes privalome galvoti apie tai, kas būtų toliau, kaip reikėtų plėtoti santykius ateityje“.

ES aukštas pareigas einanti pareigūnė pabrėžė, kad susitikimo sėkmė gerokai priklausytų nuo ES partnerių ir jų „mokėjimo susitelkti ties bendrosiomis vertybėmis, kuriomis grindžiama mūsų partnerystė, <...> ir mes čia tikimės reikšmingos pažangos“.

Nepriklausoma agentūra NBN jau skelbė, kad Vilniaus aukščiausio lygio susitikimas įvyks lapkričio 28–29  d. Lietuvos pirmininkavimo ES metu. Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius viliasi, kad susitikimo metu pasiseks pasirašyti Ukrainos asociacijos su ES sutartį.

Pagal 2013 m. birželio 24 d. nepriklausomos Ukrainos naujienų agentūros „NB News“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (377)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (54)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (159)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (14)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (18)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras