Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Konfliktas Sirijoje kaip šiuolaikinis karinis politinis konfliktas (19)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2013 07 12

Šiuo metu daug rašoma apie Sirijos konflikto aktualijas, bet iš esmės jau galima pažiūrėti į jį iš teorinės perspektyvos kaip į vieną iš šiuolaikinio (skaičiuojant nuo šaltojo karo pabaigos) karinio politinio konflikto tipų. Iš pradžių reikėtų atskirti konfliktus, kur didžiosios valstybės dalyvauja (dalyvavo) tiesiogiai (pavyzdžiui, JAV Irake ir Afganistane, Prancūzija Malyje ir panašiai), ir tuos, kur jos susilaiko (bent jau pradiniame etape) nuo tiesioginio įsikišimo – kaip tik Sirijos atvejis. Toliau galima kalbėti apie politinę ir karinę atskirai paimto konflikto specifiką.

Politinis aspektas

Politinis Sirijos įvykių aspektas pirmiausia yra susijęs su autoritariniu B. Assado režimo pobūdžiu (kartu su etniniu ir religiniu faktoriumi tai šiandien vienas iš pagrindinių įtampos šaltinių pasaulyje). Kitaip tariant, viskas prasidėjo nuo protestų prieš autoritarizmą. Panašiai situacija klostėsi ir Libijoje. Tačiau palengva tiek ten, tiek Sirijoje opozicija tapo labai įvairialypė ir itin radikalizavosi. Į vieną ir kitą šalį greitai atskubėjo islamo samdiniai-ekstremistai-teroristai, kurie pradėjo savo sunitišką džihadą, o sirų tautos interesai jiems rūpi mažiausiai. Šiuo atveju svarbu užfiksuoti vis svaresnį nevalstybinių karinių veikėjų vaidmenį šiuolaikiniuose konfliktuose, o Sirijoje „Hezbollah“ net kariauja valdžios pusėje, tai tokio pobūdžio grupuotėms reta. Toks jos elgesys aiškintinas ryšiais su šiitišku Iranu, kuris yra artimas Damasko sąjungininkas, ir čia išryškėja dar vienas – internacionalinis – šiuolaikinio konflikto bruožas.

Kitaip tariant, šiandieniniuose konfliktuose paprastai susipina kelių globalių ir daugybės regioninių galių interesai, ir šalis, kurioje viskas vyksta, iš esmės tampa šių interesų įkaite. Svarbus momentas šiuo atveju yra tas, kad greitai išryškėja, kas yra kas (kas kieno sąjungininkas) tarptautinėje arenoje. Keli konfliktai iš eilės jau leidžia kalbėti apie daugiau ar mažiau pastovias koalicijas. Pavyzdžiui, Sirijoje akivaizdi Rusijos, už kurios stovi Iranas su Kinija, ir Amerikos, kurią remia Europa ir Turkija su Saudo Arabija ir Kataru, priešprieša. Ir tai jau regioninė ir globali tendencija, verčianti sutikti su ekspertais, teigiantiems, kad šaltasis karas nesibaigė – tik kuriam laikui „užmigo“, o dabar įgauna senas naujas formas. Dar labiau šį jausmą sustiprina tai, kad Vakarai paradoksaliai remia teroristus, kurie vėliau stoja prieš savo rėmėjus (tai ryškus šaltojo karo bruožas, tuomet konjunktūriniai geopolitiniai interesai buvo aukščiau ilgalaikių rizikų).

Į konfliktą užsienio galios kišasi įvairiai. Pirmiausia remia vieną pusę politiškai (pavyzdžiui, Jungtinėse Tautose), antra, teikia finansinę pagalbą, trečia, (par)duoda ginklus ir/ar siunčia į konflikto zoną savo instruktorius ar specialiąsias pajėgas, ketvirta, vykdo šališką informacinę kampaniją.

Čia iš karto būtina pasakyti, kad bet koks šiuolaikinis konfliktas neįsivaizduojamas be atitinkamo informacinio apiforminimo. Valdantysis režimas daugiausia naudojasi kontroliuojamomis valstybinės žiniasklaidos priemonėmis ir informaciniais sąjungininkių šalių kanalais, o opozicija pirmiausia eina į socialinius tinklus, kartu naudodamasi informacine savo tarptautinių rėmėjų pagalba. Pirmutinis abiejų konflikto pusių uždavinys – įtikinti pasaulio bendruomenę savo šūkių pagrįstumu, tai sudaro palankias sąlygas arba užkerta kelią užsienio intervencijai, o tai vienaip ar kitaip lemia situaciją.

Pagaliau, iš esmės visus šiuolaikinius konfliktus (Jugoslavija, Afganistanas, Irakas, Libija, Sirija ir t. t.) apibūdina posakis „Visi žino, kaip pradėti karą, bet mažai kas žino, kaip jį užbaigti“. Juose kaip „spalvotosiose revoliucijose“ – opozicija yra tiesiog prieš viską, kas yra, tačiau negali normaliai paaiškinti, ką darys pergalės atveju. Tokią situaciją lemia ir tai, kad su valdančiuoju režimu kovoja įvairios grupės, kurias pradžioje vienija tikslas pakeisti valdžią, o vėliau jos pradeda konfliktuoti tarpusavyje dėl tos pačios valdžios ir viskas pasidaro dar blogiau, negu buvo anksčiau. Užsienio rėmėjai iš pradžių patenkinti, o vėliau ima stebėtis, kodėl vakarykščiai „pavaldiniai“ nukreipia ginklus prieš savo „šeimininkus“ (tarsi tai nebuvo aišku nuo pat pradžių).          

Karinis aspektas

Šiuolaikiniai konfliktai yra išskirtiniai ir karine prasme. Turbūt ryškiausias jų bruožas yra tas, kad jie daugiausia vyksta miestuose, taigi sunku kalbėti apie kokią nors fronto liniją. Ja tampa kiekvienas kvartalas, kiekvienas namas, kiekviena gatvė. Tokiomis aplinkybėmis svarbiausia jėga yra gerai paruošti lengvai ginkluoti pėstininkai, puikiai pažįstantys miesto gatves ir požemines komunikacijas (taip pat plačiai naudojami dirbtiniai tuneliai). Pagrindinė ginkluotė – automatai, kulkosvaidžiai, granatsvaidžiai ir minosvaidžiai, ugniasvaidžiai ir net peiliai. Taip pat labai svarbų vaidmenį vaidina snaiperiai, kurie yra tikras galvos skausmas puolančiajai (paprastai tai valstybinės pajėgos) pusei.

Su jais galima kovoti kuriant dūmines uždangas, bet efektyvesnis būdas yra tankas. Apskritai reikėtų pabrėžti, kad tokią sunkiąją ginkluotę kaip tankai, šarvuočiai, artilerija ir aviacija miesto sąlygomis efektyviai naudoti sunku, bet galima. Tik daryti tai reikia protingai. Po pirmojo Rusijos karo Čečėnijoje (ypač po naujamečio Grozno šturmo) susikūrė mitas, kad šarvuota technika mieste – kvailystė. Jis gimė dėl kai kurių tuometinių Rusijos karinių vadų avantiūrizmo ir nepasiruošimo. Iš tikrųjų vieno dviejų tankų/šarvuočių grupė kartu su pėstininkais ir artilerija užnugaryje yra optimaliausias puolimo variantas mieste, vėliau paliekant techniką strateginiuose užimtos teritorijos taškuose (tą įrodė dar Antrasis pasaulinis karas). Aviacijos naudojimo problema ta, kad, kol ji atskris, priešo kariai išsilakstys ir bombos/raketos bus metamos į tuščią vietą. Todėl sraigtasparnius ir atakos lėktuvus miestuose prasminga naudoti paruošiamojoje („valymo“) fazėje arba per ilgalaikį kovinį susidūrimą.

Turėdama pranašumą sunkiosios ginkluotės srityje, valdžia gali kovoti su sukilėliais pakankamai sėkmingai, bet kartu ji susiduria su dilema: jeigu plačiai naudoji tankus, artileriją ir aviaciją, turi susitaikyti su tuo, jog atitinkama vietovė bus sugriauta iki pamatų, ir kad joje vėliau galėtų gyventi žmonės, beveik viską reikės statyti iš naujo. Taip pat minėtų karinių priemonių naudojimas neišvengiamai veda prie didesnio civilių aukų skaičiaus (ką jau kalbėti apie pabėgėlių problemą, su kuria susiduria ne tik kariaujanti valstybė, bet ir artimiausi jos kaimynai). Gyventojai paprastai nenoriai palieka savo namus net karo atveju ir lieka konflikto zonoje, kurioje faktiškai susimaišo su kombatantais. Taip jie tampa abiejų kariaujančių pusių aukomis: valdžia žudo iš tankų ir lėktuvų, neskirdama savų ir svetimų, ir baudžia už paramą sukilėliams, o šie žudo už simpatijas valdžiai ir kartais tiesiog dėl malonumo. Apskritai praktiškai visi šiuolaikiniai konfliktai pasižymi itin dideliu žiaurumu, nes pilietinis karas su etniniu/religiniu atspalviu yra pats žiauriausias (prisiminkime Jugoslaviją, Čečėniją, Libiją ir t. t.). Ženevos konvencijos? Pamirškite! 

Išvados 

Apibendrinant galima teigti, kad šiuolaikinis konfliktas – tai paprastai konfliktas, kylantis kokios nors valstybės viduje (dėl religinių, etninių ar politinių veiksnių, kuriuos galbūt paaštrino užsienio jėgos), o vėliau apaugantis įvairiais regioniniais ir net globaliais interesais. Tarptautiniai veikėjai sprendžia jame savo uždavinius, o pati kariaujanti šalis tuo metu virsta pelenais. Karas per šiuolaikinį konfliktą dažniausiai vyksta miestuose, kur puolančioji pusė susimaišo su besiginančiąja ir civiliais. Pastarieji kenčia labiausiai ir nuo visų.

P. S. Trumpas filosofinis nukrypimas. Kas sakė, kad anksčiau konfliktai buvo žiauresni? Parodykite jam išprievartautas moteris Jugoslavijoje, nupjautas galvas Čečėnijoje, sudraskytus vaikų kūnus Afganistane ar Irake ir, žinoma, kadrus iš Sirijos, kaip „konstruktyvios opozicijos“ atstovas valgo nukauto priešininko vidurius. XXI amžius, bet pasikeitė, atrodo, tik žudymo būdai, o žmonės – nelabai.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 19)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras