Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  Skalūnų dujos JAV: naujos galimybės ir senos problemos (65)

Brigita Kupstaitytė
2013 07 22

Įsivaizduoti dieną ar bent jos dalį be įvairaus pobūdžio energijos sunku, ypač žmogui, pratusiam prie daugybės technologijų ir patogumų. Kuriami scenarijai, o alternatyvūs gyvenimo variantai vis dėlto yra tik maža dalelė, palyginti su tradiciniais energijos šaltiniais. Žaliosios technologijos ir inovacijos bando suteikti mums gamtą tausojančią alternatyvą, tačiau vienas faktas išlieka – energijos reikia, ir vis daugiau. Ar šaltiniai būtų tradiciniai, ar alternatyvūs, esame priversti pasikliauti ekonomiškai palankiausiais jos išgavimo būdais.

Vienas naujausių energijos šaltinių yra skalūnų dujos, laikraščių ir žurnalų antraštėse jų atsiradimas vadinamas revoliucija. Jos palyginti pigios, kol kas jų užtektinai, jos ekologiškai saugesnės už naftą, tačiau, visų svarbiausia, jų randama daugelyje pasaulio vietų. Ši energijos šaltinių rūšis nėra naujai atrasta, tačiau praeityje nebuvo ekonomiškai naudingo būdo jų gavybai pradėti.

Viena šalių, kuriai skalūnų dujos gali padėti tapti labiau nepriklausoma energijos šaltinių srityje, yra JAV. Žinios apie konkretų skalūninių dujų kiekį JAV įvairuoja, tačiau laikoma, kad ši valstybė yra antroje vietoje pasaulyje pagal skalūnų dujų atsargas. Skaičiuojama, kad JAV jų turi 1883 milijardų kubinių metrų. [1]  Didžiausi skalūnų dujų telkiniai JAV yra Marcellus, Utica, Bakken, Barnett ir Eagle Ford, tačiau nurodomas dujų kiekis varijuoja dėl galbūt ne visai tikslių geologinių tyrimų išvadų. JAV gali tapti viena iš pasaulinių skalūnų dujų gavybos lyderių, o tai būtų visiškai priešinga nusistovėjusiam šalies importuotojos statusui.

Ekonomiškai naudinga išgavimo technologija 

Susidomėjimas skalūnų dujų gavyba paskatino investicijas į jų išgavimo technologijas, o didėjant investuojamam kapitalui lengviau vystytis ir technologijoms. Naujausios skalūnų dujų išgavimo technologijos apima horizontalųjį gręžimą ir hidraulinį skalūnų sluoksnių laužymą (ardymą). Naudojant horizontalųjį gręžimą, pirmiausia gręžiama vertikaliai, vėliau gręžimo įrenginys pasukamas horizontaliai, taip išvengiama būtinybės daryti daug gręžinių. Grąžto manevringumas mažina išgavimo sąnaudas ir gamtai daromą žalą, nes iš vieno gręžinio galima pasiekti kitas skalūnų dujų susikaupimo vietas, nereikia arti vieno gręžinio statyti kito. Hidrauliniu laužymu sukeliamas spaudimas ardo skalūnų uolienas, atpalaiduoja jų plyšiuose esančias dujas, o vertikalusis gręžinys leidžia išsiskyrusioms dujoms pakilti į paviršių. Šiam išgavimo procesui naudojamas smėlio ir vandens mišinys kartu su įvairiais chemikalais.

Prognozuojama, kad iki 2025 metų skalūnų dujų gavyba JAV turėtų įgauti pagreitį ir teigiamai paveikti visą šalies ekonomiką. Numatomas įvairių pramonės šakų, ypač chemijos pramonės, augimas. Specifinė technologija, reikalinga išgauti dujoms, suteiks terpę kurtis ar plėstis gamybos įrangą gaminančioms bendrovėms, tiekiančioms ją dujų išgavėjams. Skalūnų dujos mažina ir etano išgavimo sąnaudas (etanas yra skalūnų dujų sudedamoji dalis, iš kurios gaminamas metilenas, plačiai naudojamas JAV chemijos pramonėje). O konkuruojančios firmos yra priklausomos nuo žibalo, išgaunamo iš naftos. „Dow Chemical“, „Formosa Plastics“, „Chevron Phillips Chemical Co“ ir kitos JAV didžiosios firmos per 5-10 metų planuoja investuoti į etano ir metileno gamyklų statybą bei plėtojimą, o JAV gaminamas etilenas yra kelis kartus pigesnis nei kitose šalyse. Tikėtina, kad bendrovės numato pakankamą potencialą investicijoms ir realų pelną, todėl ryžtasi šiam žingsniui. Planuojamas investicijų kiekis turėtų sukurti iki 1 milijono naujų darbo vietų.

Sunkumai naujiems rinkos žaidėjams 

Skalūnų dujų išgavimas visuomenei pristatomas nurodant ir šio proceso keliamas grėsmes. Viena iš dažniausiai minimų yra intensyvus vandens (taip pat ir geriamojo) naudojimas ir jo tarša požeminiuose sluoksniuose. Vertėtų atkreipti dėmesį, kad ir naftai išgauti reikia daug vandens: su jo pagalba didinamas spaudimas telkinyje ir naftos pasiekiamumas. Nenaudojant vandens galėtų būti išgauta tik apie trečdalis šiuo metu išgaunamos naftos.[2] Kol kas nei naftos, nei skalūnų dujų išgavimo technologijose nerasta patobulinimo, kuris leistų atsisakyti vandens vartojimo ir gauti ekonomiškai naudingą rezultatą.

Skalūnų dujų išgavimui naudojami chemikalai, neužtikrinus pakankamos šio proceso apsaugos, gali užteršti geriamąjį vandenį. Technologų teigimu, skalūnų dujos išgaunamos giliau, nei kaupiasi gruntiniai vandenys, o gruntinio vandens kaupimosi sluoksnyje vamzdynams taikomos griežtos apsaugos priemonės. Tačiau energijos šaltinių gavyboje, kaip ir kiekvienoje veikloje, neįmanoma išvengti sutrikimų ir nelaimių. Jos pritraukia daug dėmesio, kelia ekologinės grėsmės baimę. Deja, nelaimingų atsitikimų retumas neatperka padaromos žalos, todėl dedamos didelės pastangos kuo greičiau pašalinti žalingus padarinius. Verta pažymėti, kad dažniausiai tokio pobūdžio įvykiai nutinka naftos išgavimo platformose ar tanklaiviuose. Kitokia situacija yra su gamtinių dujų išgavimu. Atsitikimai išgaunant ir transportuojant dujas retesni nei naftos sektoriuje, tačiau dujotiekiai gali būti paverčiami politiniu instrumentu. Šalys eksportuotojos, nesutardamos su tranzito šalimis, gali apriboti dujų tiekimą ar gerokai koreguoti dujų kainą.

Uolienų skaldymo metodas yra vertinamas kontroversiškai, nes bijoma susikaupusių dujų mišinio su oru sprogimo. Šis metodas naudojamas ir naftai išgauti, tačiau tik pritaikant skalūnų dujų išgavimui sulaukė tiek kritikos.

Kad skalūnų dujų pramonė taptų stipria rinkos dalimi ir pradėtų keisti nusistovėjusias taisykles, reikia įveikti reputacijos ir reguliacinius barjerus. Įvaizdis, reputacija ir pasitikėjimas lemia didumą sudaromų verslo sandorių ir investicijų, o norint įsitvirtinti reikia sukurti tinkamą aplinką. Tikėtinas ir nepasitikėjimo skalūnų dujų išgavimo procesu skleidimas iš pelną galbūt prarasiančių kompanijų.

Tebėra neaiškus ir klausimas, kada dujų kaina Šiaurės Amerikoje pakils, nes pasiūla vis dar viršija paklausą ir gamtinių dujų pramonės padėtis kol kas nėra aiški. Nauji rinkos žaidėjai gali būti apkaltinti kainų smukdymu. Lėtai atsigaunanti JAV ekonomika ir didesnis išgaunamų dujų kiekis neskatina kainų kilimo. Skalūnų dujos taip pat nepaskatins kainų kilimo, nes pasiūlys naujus išteklius ir pasiūla dar labiau pralenks paklausą. Kitas kylantis keblumas gali būti nepakankama infrastruktūra. Skalūnų dujų gavybos įranga itin panaši į įrangą, naudojamą gamtinių dujų gavybai. Artimiausiu metu abiem procesams reikalingos įrangos gali neužtekti, todėl jos kaina turėtų didėti.   

Dar vienas įžvelgiamas neigimas skalūnų dujų poveikis yra alternatyvios energetikos plėtros stabdymas. Kompanijos renkasi ekonomiškai labiausiai investicijas atperkantį būdą, o jas priversti to nedaryti būtų didelis nusižengimas liberalios ekonomikos sampratai. Valstybė gali tik skatinti alternatyvios energetikos plėtrą, tačiau kol nebus prieita taško, kai išgavimo sąnaudos atrodys viliojančios dėl savo masto, kiekio ir ekonominės naudos, neverta tikėtis didelio poslinkio šia kryptimi. Artimoje ateityje prognozuojama, kad nafta vis dar išliks pagrindiniu energijos šaltiniu, o visi kiti šaltiniai tebebus tik pagalbiniai, todėl skalūnų dujų revoliucija turėtų būti vertinama atsargiau.

Ateities perspektyva 

JAV energetikos sfera yra priklausoma nuo naftos, gamtinių dujų ir akmens anglių. Šių atsargų kiekis kol kas yra pakankamas, o išgavimas ekonomiškai naudingas. Alternatyvi energija skverbiasi į energetiką, tačiau dar negali rimtai konkuruoti, o skalūnų dujos gali tapti viena vyraujančių energijos šaltinių rūšių. Prognozuojama, kad iki 2035 metų dėl skalūnų dujų gavybos energijos žaliavų importo mastas JAV gali sumažėti nuo 13 proc. iki 1 procento.[3]

JAV Aplinkos apsaugos agentūra Kongreso buvo įpareigota atlikti studiją, kuri įvertintų skalūnų dujų išgavimo poveikį aplinkai. Pirminė tyrimo užbaigimo data buvo nustatyta 2012 metais, tačiau vėliau perkelta į 2014-uosius. Studijos, kuri, tikėtina, užsakyta siekiant nuraminti piliečių nerimą ir patenkinti pramonininkų ambicijas, vykdymas užtruko ilgiau, nei planuota. 2011 metais Didžiojoje Britanijoje atliktus tyrimą nerasta įrodymų, patvirtinančių skalūnų dujų išgavimo aplinkai daromą žalą, bet ir visiško saugumo jokia studija negali įrodyti. Tiesiog kyla klausimas, kokį kenksmingumo lygį gali ir nori sau leisti valstybė, siekdama ekonominio gėrio ir didesnės energetinės nepriklausomybės. Vertėtų atsižvelgti, kad JAV yra federalizmo pavyzdys ir centrinės valdžios sprendimai veikia tik pritarus valstijų vadovybei. Atskirose valstijose skirtingas požiūris į skalūnų dujas, skirtingas prognozuojamas dujų kiekis gali lemti besiskiriančius ateities scenarijus. Svarbu, kad investicijos neapsiribotų JAV teritorija, kad technologija labiau atsipirktų ir ekonomiškai būtų naudinga, partnerystei ieškoma kitų šalių.

Valstybė, kurią tikrai jau paveikė ir ateityje dar labiau paveiks JAV skalūnų dujų gavyba, yra Kanada. JAV pradėjus plėtoti skalūnų dujų pramonę, Kanadai teks ieškoti kitų rinkų savo gamtinėms dujoms realizuoti. Kanada pasaulyje yra trečia pagal gamtinių dujų kiekį eksportuotoja, nemaža dalis jos produkcijos tiekiama JAV rinkai. Eksportuojanti apie pusę išgaunamų gamtinių dujų šalis neturi tinkamos infrastruktūros tai daryti jūrų keliais, nes tam reikalingi suskystintų dujų terminalai ir infrastruktūros plėtra. Kanada jau 2011 metais skyrė penkių milijardų dolerių paramą suskystintų dujų terminalo statybai Britų Kolumbijoje. Šis projektas leis įtraukti Japoniją, Pietų Korėją ir Kiniją kaip potencialias rinkas. Tai bus pirmas žingsnis pakeičiant gamtinių dujų pardavimo rinkas regione. Kylančioms Azijos rinkoms dar viena tiekėja ir energijos šaltinių diversifikacija yra naudinga. Kinijos rinkoje Kanada turės atlaikyti konkurenciją, tačiau, ieškodama naujų rinkų ir nenorėdama prarasti pajamų, gaunamų iš energijos šaltinių, turės rasti būdų jų realizacijai.

Skalūnų dujoms dar reikia įveikti nemažai barjerų norint įsilieti į pagrindinių energijos išteklių klubą, tačiau, matant kylantį visuomenės susidomėjimą jomis ir tam tikrą baimę dėl galimos ekologinės žalos, tikėtina, kad skalūnų dujos yra vertinamos rimtai ir konkurentų, ir potencialių rinkos plėtotojų. JAV yra laikoma viena didžiausių skalūnų dujų išgavimo lyderių. Šalies indėlis plėtojant technologiją padės įgyti jai energetinę nepriklausomybę, sukurs darbo vietų ir turėtų pasauliniu mastu pakeisti geoekonominę situaciją.

[1] Technically Recoverable Shale Oil and Shale Gas Resources: An Assessment of 137 Shale Formations in 41 Countries Outside the United States. Independent Statistics & Analysis. U.S. Energy Information Administration, 2013. Rasta: http://www.eia.gov/analysis/studies/worldshalegas/

[2] Water in Fuel Production. Oil Production and refining.  IFP Energies Nouvelles, 2010. Rasta: http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&frm=1&source=web&cd=3&ved=0CFQQFjAC&url=http%3A%2F%2Fwww.ifpenergiesnouvelles.com%2Fcontent%2Fdownload%2F70601%2F1513892%2Fversion%2F2%2Ffile%2FPanorama2011_11-VA_Eau-Production-Carburants.pdf&ei=vLXVUd2pNKL-4QTGo4CIAw&usg=AFQjCNENnFQS9U0LTA2yeSzUBSjarCY58g&sig2=pGUDNMlSd5zA1av18vf6kw

[3] Shale Gas. A Renaissance in US Manufacturing? Pricewaterhouse Cooper LLP, 2011.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 65)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras