Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Portugalija: to jau per daug?

2013 07 10

Portugalija buvo labai neišsišokanti Europos valstybė. Ji kantriai priėmė karčias taupymo priemonių tabletes. Tačiau šalyje tarpsta politinė ir finansų krizė, o tai verčia apžvalgininkus klausti: ar tik padėtis neišsprūdo iš rankų? Tiems, kurie sako, kad grįžo euro zonos krizė, atkertama, jog ji iš viso nebuvo pasitraukusi. Todėl nestebina nei dabartiniai įvykiai Portugalijoje, nei reakcija į juos vertybinių popierių biržose. Rinkos nuraminamos, bet problemos niekur nedingsta. Dėmesio centre atsiduria Portugalijos finansinės problemos, prasta ekonomikos situacija, fiskaliniai klausimai, socialinė ir politinė įtampa. Visuomenės reakcija į taupymo politikos skaudulius iš postų išvertė Portugalijos finansų ir užsienio reikalų ministrus.

Regis, Portugalijos vyriausybė pradeda išgirsti savo šalies gyventojų balsą, ypač garsiai skambantį per streikus ir protestus. Demonstrantai bando apginti savo orumą, primindami, koks valstybėje yra nedarbo lygis. Protestų dalyviai kaltina griežtas taupymo priemones dėl didelio jaunų (ir ne tik) žmonių nedarbo. Jie mano, jog valstybės ateities neįmanoma sukurti be investicijų į kultūrą, švietimą ir mokslą, o taupymas griauna šiuos pamatinius dalykus. Daug Portugalijos ir visos Pietų Europos gyventojų yra išsilavinę, moka nemažai kalbų, bet neturi darbo. Portugalijos jaunimas palieka savo šalį ir ieško galimybių svetur.

Portugalija bando prisitaikyti prie situacijos, bet paramos iš euro zonos beveik nėra. Už finansinę pagalbą iš Europos vadinamoji „troika“ (Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas) pareikalavo didinti mokesčius ir apkarpyti atlyginimus. Tačiau taupymo priemonės panardino Portugaliją į dar gilesnį nuosmukį su didesniu, nei tikėtasi, nedarbu, masiniais gyventojų protestais ir streikais. Kai kuriems portugalams mokesčių našta padvigubėjo. Sveikatos priežiūros paslaugos pabrango, o tie laimingieji, kurie dar turėjo darbus, juos praranda. Tokioje situacijoje sunku tikėtis žmonių paramos taupymo politikai.

Pernelyg atidžiai taikyta „taupymo medicina“ suveikė atvirkščiai, nes pats receptas buvo klaidingas. Tai blogai ne tik Portugalijai, bet ir visai Europai. Portugalų mokslininkai ir gabūs studentai vyksta į užsienį, kur darbai stabilesni, o Portugalijos valstybę slegia didžiulės skolos. Vis dėlto žmonių kančios neskatina racionalumo. Europoje gausu politinių neramumų. Jie vyrauja ne tik Portugalijoje, bet taip pat Graikijoje ir Ispanijoje. Europos Sąjunga (ES) paragino portugalų valdžią kuo greičiau spręsti susidariusią krizę, nes įtampų euro zonos periferijoje vis daugiau ir jos darosi vis pavojingesnės. Jos atveria kelią antisisteminiams politikams, nes žmonės linkę klausytis tų, kurie kritikuoja jų gyvenimus žlugdančius veiksmus.

Pagal 2013 m. liepos 4 d. „Deutsche Welle“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (374)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (54)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (159)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (14)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (18)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras