Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  Lietuvos pirmininkavimas ES – iššūkių kaleidoskopas (1)

Viktoras Denisenko
2013 08 02

Lietuva jau mėnesį pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai. Dabar, kai nuslūgo šventinių renginių pompastika bei nutilo svarstymai apie tai, ar Vilnius yra pasirengęs (ar nepasirengęs) pusmečiui paimti į savo rankas ES vairą, atėjo laikas aptarti galimybes ir iššūkius, kuriuos mūsų šaliai žada šis laikotarpis.

Europos Sąjunga išgyvena ne pačius geriausius laikus. Pietų Europos valstybės yra stipriai paveiktos krizės. Dar iki galo neaišku, kada ir kokį gelbėjimo ratą teks mesti Graikijai (ar Ispanijai, ar Portugalijai, ar visoms šioms šalims kartu). Jungtinę Karalystę kamuoja europinio skepticizmo priepuolis – Londonas nėra tikras, ar JK verta toliau būti ES nare. Nors daugeliui šalių narystė Europos Sąjungoje vis dar yra geidžiama siekiamybė, pati ES vengia plačiau atverti savo duris. Kroatijos, kurią šiandien irgi kamuoja finansiniai sunkumai bei aukštas nedarbo lygis, priėmimas į ES yra veikiau išimtis.

Tačiau, nežiūrint į išsakytus pesimistinius pastebėjimus, ES išlieka gyvybingas geopolitinis organizmas. Pirmininkavimas ES Tarybai suteikia Lietuvai galimybę pademonstruoti savo jėgas ir sugebėjimus vykdant svarbius tarptautinius įsipareigojimus ir pagal galimybes valdant globalius iššūkius. Kitas klausimas – kaip Lietuvai seksis veikti šia kryptimi. Žinoma, daryti prognozes yra sunkiau, nei post factum formuluoti išvadas (kurių, matyt, netruks po to, kai Lietuvos pirmininkavimo laikotarpis pasibaigs), tačiau pagrindiniai Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai akcentai yra gana aiškūs. Trumpai priminsim juos.

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai tinklalapyje nurodoma, kad pirmininkaudama Europos Sąjungai Lietuva sieks palaikyti trijų strateginių modelių Europą:

  • Patikima Europa – šis siekis yra susijęs su finansų sektoriaus ir viešųjų finansų stabilumu, efektyviu, į augimą orientuotu ES ekonomikos valdymu ir tvirtesniu socialiniu matmeniu;
  • Auganti Europa – šis siekis yra susijęs su didesnėmis investicijomis į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, gilesnę vidaus rinkos integraciją, didesnes užimtumo galimybes ir tvarią socialinę apsaugą;
  • Atvira Europa – šis siekis yra susijęs su efektyvia kova su globaliais iššūkiais, demokratinių vertybių skleidimu, saugios aplinkos kūrimu ir aktyviu ES piliečių teisių gynimu.

Dar pirmininkavimo išvakarėse Lietuva formavo savo europinį įvaizdį per patikimumo ir patirties prizmę. Buvo akcentuojama, kad mūsų šalis, sėkmingai atsilaikiusi prieš ekonomikos ir finansų krizę bei išmananti taupymo subtilybes, gali pasidalinti savo patirtimi su visa Europa (ir ypač su gilios krizės apimtomis valstybėmis, kurioms sunkiai sekasi taupyti). Kaip svarbus prioritetas buvo pažymimas ir Rytų partnerystės forumas, kuris turėtų vykti Vilniuje lapkričio pabaigoje. Šio forumo kontekste Lietuva vėl pozicionuoja save kaip tiltą tarp Rytų ir Vakarų. Čia irgi akcentuojamas Lietuvos, kuri priklauso susivienijusios Europos šeimai, svarstomo klausimo išmanymas, kylantis iš sovietinės patirties (Rytų partnerystės programos šalių problemos yra mums gerai pažįstamos ir suprantamos).

Nereikia pamiršti ir tai, kad Lietuva, pirmininkaudama ES Tarybai, laikosi bendros strategijos, dėl kurios buvo sutarta su prieš tai pirmininkavusia Airija ir po Lietuvos pirmininkavimo Europai vairą perimsiančia Graikija. Pagrindiniai susitarimo akcentai (nedetalizuojant) yra ekonomikos augimas, darbo vietų kūrimas ir ES konkurencingumo didinimas (http://www.vrm.lt/go.php/lit/Patvirtinta-Airijos-Lietuvos-Graikijos-trejeto-pirmininkavimo-ES-Tarybai-programa/569/3).

Tačiau tai yra tik teorinės pirmininkavimo gairės. Prognozuojant Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai aspektus, kaip įprasta, galima išskirti tris scenarijus – optimistinį, pesimistinį ir neutralų.

Pradėčiau nuo neutralaus, arba kitaip – „pilkojo“ scenarijaus. Toks variantas reikštų, kad Lietuvos pirmininkavimo laikotarpis nepasižymės jokiais ypatingais įvykiais. Lietuva nieko nelaimėtų iš tokio pirmininkavimo, bet ir nieko neprarastų. Atsižvelgiant į tai, kad sakoma, jog jokių naujienų irgi yra gera naujiena – tokį Lietuvos pirmininkavimą galima būtų vertinti teigiamai. Tai reikštų, kad Lietuva susitvarkė su jai pavesta užduotimi, be didesnių stresų išlaikė europinį stabilumą.

Optimistinis scenarijus reikštų, kad Lietuva sugebėjo pasinaudoti pirmininkavimu ES savo pozicijų stiprinimui (pirmiausia – pačioje Europos Sąjungoje). Neatsitiktinai daug vilčių dedama į Rytų partnerystės forumą. Čia Lietuva galėtų pozicionuoti save kaip Rytų Europos žinovė ir ekspertė. Jeigu pavyktų priartinti Rytų partnerystės programos dalyves prie Europos (pirmiausia Ukrainą, kuri turi šansų forume pasirašyti asociacijos su ES sutartį), tai būtų didelis pasiekimas, ypač žinant kai kurių ES senbuvių skeptišką požiūrį į galimą Europos Sąjungos plėtrą (ypač Rytų kryptimi).

Pesimistinio scenarijaus grėsmė atsirastų tuo atveju, jei per Lietuvos pirmininkavimo laikotarpį nutiktų kas nors netikėto. Krizinės situacijos valdymas taptų dideliu iššūkiu Lietuvai (tačiau tai galėtų pakreipti įvykius kaip pesimistine, taip ir optimistine linkme – jei Lietuvai pavyktų sėkmingai suvaldyti krizę). Svarbiausias klausimas čia būtų – kiek įgaliojimų Lietuva, pirmininkaujanti ES Tarybai, turi iš tikrųjų? Jeigu krizinė situacija paliestų ekonomikos problemas, tai greičiausiai pirmu smuiku sprendžiant šį klausimą griežtų didžiosios susivienijusios Europos ekonomikos – Vokietija ir Prancūzija, taip pat Jungtinė Karalystė. Tokiu atveju Lietuvai gali likti vien „kanceliarinio biurokrato“ ar statisto vaidmuo, o tai neatneštų geopoltinių dividendų.

Pesimistinis scenarijus, straipsnio autoriaus manymu, yra mažiau tikėtinas nei optimistinis, o greičiausiai pasitvirtins „pilkasis“ – neįdomus, bet iš esmės pozityvus scenarijus.

Tačiau atrodo, kad pirmininkaujant ES Lietuvai teks atlaikyti ir informacinį spaudimą (o gal geriau pasakyti – informacinį karą), kurio tikslas bus parodyti, kad, nepriklausomai nuo objektyvios padėties, viskas vyksta pagal pesimistinį scenarijų. Viešojoje erdvėje jau galima pastebėti tokios informacinės kampanijos elementus (galima prognozuoti, kad informacinis spaudimas stiprės artėjant Rytų partnerystės forumui). Galima pacituoti žodžius iš ne taip seniai Kaliningrade sukurto portalo Rubaltic.ru (portalas deklaruoja savo orientaciją į Baltijos jūros regiono valstybių aktualijas) redakcinio straipsnio: „Europos Sąjungoje prasidėjo „keistų“ pirmininkavimų laikotarpis. Prie ES vairo stoja šalis, kurios demokratijos lygiui yra nemažai pretenzijų“ (http://www.rubaltic.ru/article/politika-i-obshchestvo/chuzhoy-sredi-svoikh-litvu-vse-menshe-ponimaet-evropa11072013/). Portalas taip pat pranašauja, kad Rytų partnerystės forumo Vilniuje lauks nesėkmė.

Tame, kad informacinis ir propagandinis puolimas kyla iš Rusijos pusės, nėra nieko stebėtino. Rytų partnerystės programos sėkmė keltų grėsmę strateginiams Rusijos tikslams – kalba pirmiausia eina apie Maskvos integracinius projektus posovietinėje erdvėje. Čia galima priminti dažnai cituojamus Zbignevo Bžezinskio žodžius, kad be Ukrainos Rusija praras galimybę būti imperija. Asociacijos su ES sutarties pasirašymas reikštų, kad Ukraina geopolitiškai juda kryptimi „nuo Rusijos“, kas vargu ar gali patikti Maskvai. 

Visa tai reiškia, kad vienu didžiausių Lietuvos pirmininkavimo ES iššūkių, kaip tai bebūtų paradoksalu, gali tapti ne vidinės ES problemos, bet kovos informaciniame lauke. Negalima teigti, kad tai buvo visiškai netikėta, nes pirmininkavimo situacija automatiškai apsprendžia ypatingą dėmesį Lietuvai – ir iš draugų, ir iš priešų pusės.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Azija siekia stiprinti ryšius su Europa

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu?

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras