Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Šį kartą rusai boikotuos estus (4)

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2007 04 06

Rusijai, iki šiol neišsprendusiai konflikto su Lenkija dėl maisto produktų importo į šią šalį, atsirado naujas taikinys Vidurio ir Rytų Europoje. Šį kartą tai Estija, kuri ryžosi žengti dar vieną žingsnį atsikratydama sovietinės simbolikos - perkelti paminklą Raudonosios armijos kareiviui iš Talino centro į karių kapines.

Tiesa, ši istorija prasidėjo ne šią savaitę pasigirdusiais Rusijos vicepremjero Sergejau Ivanovo grasinimais, o kiek anksčiau, kai Estijoje buvo pradėtos viešos diskusijos dėl sovietinės simbolikos ir konkrečiai minėtojo paminklo likimo. Tai, ką išgirdome pastarosiomis dienomis, t. y. raginimus atsisakyti estiškų maisto produktų ir nevažiuoti poilsiauti į šią šalį, tėra logiška rusiškosios politinės retorikos tąsa, kurios tikslas, ko gero, yra ne vien tik konflikto su Estija plėtojimas, bet ir signalai visam regionui, Rusijos siunčiami kiekviena pasitaikiusia proga.

Žinoma, Antrojo pasaulinio karo temą Kremlius eksploatuoja su ypatingu jautrumu ir šiuo atveju Estija negalėjo išvengti politinės Maskvos reakcijos. Tačiau yra ir kitas aspektas – Rusijos politikai, prisidengdami įvairiais moraliniais, ekonominiais ar kokiais kitokiais pretekstais, vis agresyviau siekia kištis į kaimyninių valstybių politinius procesus, todėl tikėti, kad, pavyzdžiui, Estijos atveju rūpestį kelia tik Raudonosios armijos karių atminimas, darosi vis sunkiau.

Kad Kremlius mielai naudojasi panašiomis progomis, rodo ir reakcijos į estų iniciatyvas raida, nes nepasitenkinimas dėl ketinimų pakeisti paminklo vietą kilo anaiptol ne iš Rusijos visuomeninių organizacijų ar Antrojo pasaulinio karo veteranų. Priešingai, pasigirdo netgi siūlymų Taline esantį paminklą priimti ir pastatyti Rusijos teritorijoje. Tačiau kaip tik Kremliaus valia tokios iniciatyvos greitai nutilo ir dabar prasideda savotiškas antrasis politinės kovos su memorialiniu šydu raundas.

Beje, kad minėtasis dirigavimas sklinda aukščiausiu politiniu lygiu, įrodo ir tai, jog skleisti propagandinių blokados iniciatyvų buvo pasiųstas ne koks nors rusiškosios politikos rėksnys, pavyzdžiui, Vladimiras Žirinovskis ar dar geriau – Viktoras Anpilovas. Tai padarė vicepremjeras, kuris laikomas vienu realiausių prezidento Vladimiro Putino įpėdinių. Vadinasi, reakcija į Estijos veiksmus yra ne stichiška ir emocinė, o gerai apgalvota ir paremta tvirta valstybine strategija artimiausių regionų, o gal ir visos Vakarų Europos atžvilgiu. Juo labiau kad konfliktas su Estija nėra kokia nors išimtis. Lietuvai buvo užsuktas naftotiekis „Družba“, su latviais ilgą laiką nepasirašyta sutartis dėl valstybinės sienos, ką jau kalbėti apie visus priekaištus dėl tenykščių rusakalbių padėties. Karą dėl lenkiško maisto jau irgi minėjome, o pridurti dar galima ir naftinį bei dujinį Baltarusijos auklėjimą ir nuolatinę kovą dėl įtakos Ukrainoje, kuri, prezidentui Viktorui Juščenkai paleidus parlamentą (Radą), įgauna naują pagreitį.

Taigi galima konstatuoti, kad Taline stovintis paminklas suteikė dar vieną patogią progą Rusijai kelti viešą triukšmą dėl moralinių savo interesų kaimyninėse šalyse, o realieji politiniai ir ekonominiai interesai realizuojami tokio viešumo šešėlyje.

Žinoma, pradėjus paminklo perkėlimo darbus galima tikėtis didelės tiek pačios Rusijos, tiek ir Estijoje gyvenančių rusakalbių reakcijos, ką jau kalbėti apie kritinį patosą, su kuriuo šiuos veiksmus komentuos „laisva“ rusų žiniasklaida. Tačiau Estijos atveju, ko gero, geriausia išeitis būtų ramiai stebėti visus galimus išsišokimus, konstatuojant, kad teisę į saviraišką turi visi šioje šalyje gyvenantys žmonės.

Galų gale negalima pamiršti ir dar vieno aspekto. Tokia audringa Rusijos reakcija į vieno paminklo perkėlimą yra labiau ne užsienio, o vidaus politikos vykdymo priemonė. Estams klijuojant antirusiškų nacionalistų etiketę, dabartiniam Kremliaus režimui atsiranda papildomų įrankių dar labiau konsoliduoti savą visuomenę, kuri, atsižvelgiant į pastarojo meto tendencijas, darosi vis radikalesnė, pritardama „didžiosios“ ir, ko gero, su demokratija nieko bendro neturinčios Rusijos restauravimo idėjai.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 4)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras