Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kinijos ekonomikos pagirios (I) (67)

Rimvydas Ragauskas
2013 08 19

Panašu, kad visi ženklai, kreipiantys žvilgsnį į Kinijos ekonomiką, šį kartą neklysta – Kinija didelėje bėdoje. Kinijos režimas jau sumažino šių metų BVP augimo prognozę nuo 8% iki 7,5% (II-jį šių metų ketvirtį, lyginant su praeitais metais, tokiu tempu augo Kinijos ekonomika), tačiau ekspertai pradeda abejoti, kad pavyks pasiekti ir tokį augimo tempą. II-sis š.m. ketvirtis jau devintasis per pastaruosius dešimt ketvirčių, kai Kinijos BVP augimas mažėja. Ekspertai diskutuoja dėl galimų Kinijos ekonomikos raidos scenarijų, ar Kinijos ekonomikos laukia švelnus ar staigus smukimas, tačiau iš esmės jie sutaria dėl vieno – dviženkliai Kinijos BVP augimo tempai jau praeitis. 

Tai, ko dabar turi išvengti Kinija, yra vadinamieji „vidutinių pajamų spąstai“. Šie „spąstai“ žymi situaciją, kai valstybės ekonomika dėl momentinių pranašumų pasiekia tam tikrą išsivystymo lygį (kai BNP per capita ­siekia iki 12 616 USD), tačiau vėliau dėl augančių produkcijos kaštų ir nesugebėjimo didinti produktyvumą bei generuoti inovacijas konkurencingumas smunka. Tai lemia, jog valstybė negali konkuruoti su pažangiomis ekonomikomis aukštos kvalifikacijos (inovacijų) reikalaujančiuose sektoriuose, tačiau nebegali konkuruoti ir su mažesnių pajamų ekonomikomis gaminant pigią ir nekvalifikuotos jėgos reikalaujančią produkciją. Susiklosčius šiam scenarijui valstybių raida užstringa joms taip ir neperėjus į aukštų pajamų ešeloną.

Akivaizdu, kad Kinijos valdantysis elitas supranta, kokios problemos ištiko Kinijos ekonomiką ir kad toliau nukėlinėti struktūrinių reformų nebegalima. Dauguma Kinijos ekonomikos problemų ir iššūkių kyla dėl nebaigtos transformacijos į rinkos ekonomiką ir ekonominių disbalansų, sukeltų Kinijos režimo pastangų bet kokia kaina užtikrinti ypač spartų ekonomikos augimą.

Nesubalansuota Kinijos ekonomika

Savi žino geriausiai – buvęs Kinijos Premjeras Wen Jiabao (2003-2013) įspūdingą pastarųjų dešimtmečių Kinijos BVP augimo tempą apibūdino kaip „nestabilų, nesubalansuotą, nekoordinuotą ir netvarų“. Sunku nesutikti. Esminė charakteristika, puikiai apibūdinanti dabartines Kinijos problemas ir taikliai iliustruojanti tai, ką pasakė Wen Jiabao, yra besipučiantis kredito burbulas. Kreditas pastarąjį dešimtmetį kilo neįtikėtinai tempais: nuo 105% lyginant su BVP 2000 m. iki 187% 2012 m. Jeigu šios tendencijos nepavyks suvaldyti, Kinijos gali laukti tiesiog vadovėlinis atvejis, kai sprogus kredito burbulams ekonomika patiria didžiulius šokus.

Kreditas yra labai palanki koncepcija nagrinėjant patį Kinijos ekonominės raidos modelį, kurio esmė – eksporto ir investicijų skatinimas. Tarptautinis valiutos fondas skaičiuoja, kad investicijos į pagrindinį kapitalą, t.y. materialųjį turtą, pvz. – mašinos, pastatai, infrastruktūra ir pan. – sudarė 60% Kinijos BVP augimo 2001-2008 m. (palyginimui: G-7 valstybėse – 17%, Euro zonos valstybėse – 30%). Investicijos į pagrindinį kapitalą Kinijoje yra ženkliai didesnės negu bet kurioje kitoje didžiojoje ekonomikoje: nuo 1990 m. iki 2012 m šios investicijos, išreikštos BVP procentais, išaugo nuo 25% iki 45,4%. Problema ta, kad dosniu kreditavimu paremtos investicijos pradeda duoti vis mažesnę grąžą realiajai ekonomikai (vis mažiau prisideda prie ekonomikos augimo), o didelė kredito dalis pradedama naudoti ankstesnių finansinių įsipareigojimų vykdymui. Žinant Kinijos bankininkystės ir verslo sektoriaus specifiką, „blogų paskolų“ tikimybė yra labai didelė.

Pradėti turbūt reikėtų nuo to, kad bankininkystės sektorius iš esmės yra kontroliuojamas valstybės, prie to dar reikėtų pridėti, kad dalis sektorių (kalnakasyba, telekomunikacijos, transportas ir t.t.) yra dominuojami valstybės valdomų įmonių (VVĮ). Žinoma, kalbant apie Kiniją dažnai yra sunku pasitikėti oficialiais duomenimis, tačiau manoma, kad net iki 85% visų bankų išduodamų paskolų atitenka VVĮ, maža to, gerokai palankesnėmis sąlygomis, negu gali tikėtis privatus sektorius, kuris dažnai kenčia nuo kreditavimo stokos. Čia svarbu atkreipti dėmesį į dar kelis aspektus:

   1) oficialios bankų paskolos sudaro tik apie 58% viso kreditavimo, kas reiškia, kad likusias paskolas teikia tie, kuriuos galima pavadinti „šešėlinės bankininkystės“ sistema (čia veikia patikos kompanijų teikiamos paskolos, kompanijų tarpusavio skolinimasis, įmonių obligacijų pardavinėjimas ir pan.). Manoma, kad „šešėlinės bankininkystės“ sektorius viršija pusę Kinijos BVP. Kaip ir oficialūs bankai, šioje sistemoje veikiantys subjektai išduoda paskolas, tačiau čia nėra aiškaus reguliavimo ir skaidrumo bei egzistuoja didesnė rizika.

   2) Kinijos regioninės valdžios yra smarkiai prasiskolinusios: negalėdamos skolintis tiesiogiai rinkoje, vietinės valdžios išleidžia obligacijas, siekdamos finansuoti infrastruktūrinius ir kt. projektus. Lyginant su 2012 m. pirmu ketvirčiu, tokiu būdu pirmąjį š.m. ketvirtį buvo pasiskolinta dvigubai daugiau. Pridėjus vietinių valdžių įsiskolinimus skaičiuojama, kad Kinijos valstybės skola siekia 50% BVP, o biudžeto deficitas – 10%. Tokio dydžio deficitas ir valstybės skola verčia sunerimti ir atvirai nuogąstauti, ar deficitas neviršija realių Kinijos pajėgumų aptarnauti skolą.

   3) Dalyje sektorių realūs gamybos pajėgumai jau dabar gerokai viršija poreikį, o tai rodo, kad tokiuose sektoriuose investicinis potencialas jau yra išsemtas.

Iš to kas paminėta nesunku susidaryti vaizdą apie situacijos rimtumą: valstybė faktiškai prisiimtų nuostolius, kad ir kokioje grandyje jie atsirastų (ar bankų sektoriuje, ar VVĮ, ar regioninės valdžios). Čia verta atkreipti dėmesį, kad investicijų potencialas, toks, koks buvo anksčiau, jau yra išnaudotas, tačiau augantys skolinimosi rodikliai byloja apie situaciją, kai įmonės (dažniausiai – neefektyviai valdomos VVĮ) skolinasi siekdamos patenkinti dabartinius kreditorinius įsipareigojimus. Tai sukuria pakankamai delikačią situaciją: nutraukus kreditavimą, dalis jų turėtų bankrutuoti (nuostolius už VVĮ prisiimtų valstybė), tačiau kreditavimo nenutraukus kyla grėsmė toliau palaikyti neefektyvių įmonių (vadinamųjų "zombių") gyvavimą ir taip kurti dar didesnę problemą. Čia reikia įvertinti ir persipinančius valstybės sektoriuje veikiančių įmonių interesus bei opoziciją reformoms, nuo kurių nukentėtų puikiai gyvenantis režimui artimas elitas.

Parengta remiantis Peterson Institute for International Economics, Carnegie Endowment for International Peace, Project Syndicate, Brookings, The Economist ir kt. ekspertų įžvalgomis.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 67)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras