Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  ES periferijoje (7)

2013 09 27

Geopolitika.lt siūlo skaitytojams žinomo rusų informacinio analitinio tinklalapio Lenta.ru straipsnį, kurio autorius švelniai, bet kryptingai prieina prie išvados, kad Baltijos valstybėms būtų naudinga pasirinkti Suomijos santykių su Rusija modelį. Pažymėtina, kad tai jau ne pirma tokio pobūdžio publikacija rusiškoje žiniasklaidoje, kai Baltijos šalims aiškinamas nuolankaus suartėjimo su Rusija prasmingumas, nors realių prielaidų tokiam jų žingsniui (taip pat dėl Rusijos pozicijos ir politikos) iš esmės nėra.

Ar Baltijos valstybės ryšis perimti suomių patirtį santykiuose su Rusija

Gyvenimas Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje pastaruoju metu netraukia masinio Rusijos dėmesio. Nebent planuojamas 2014 m. euro įvedimas Latvijoje šiek tiek atgaivino susidomėjimą buvusiu „sovietiniu užsieniu“.

Gerokai nukentėję nuo krizės vadinamieji Baltijos tigrai (taip buvo vadinami už aukštus BVP augimo tempus), atrodo, palengva pradeda stotis ant kojų: 2012 m. BVP augimas Estijoje sudarė 3,4 proc., Lietuvoje – 2,6 proc., o Latvijoje – 5,3 procento. Vilniuje mėgstama kartoti, kad pirmą 2013 m. pusmetį Lietuva tapo viena iš lyderių pagal BVP augimą visoje Europos Sąjungoje.

Tai atsigauna Baltijos šalių ekonomika ar tai tik laikinas pagerėjimas prieš naują – dar ilgesnę – krizę?

Žinomos Latvijos ekonomistės Raitos Karnitės nuomone, situacija Latvijoje pamažu keičiasi į gerąją pusę, tačiau šie pokyčiai liečia ne pagrindinius, o šalutinius rodiklius. Jos teigimu, daugiau pinigų Latvijos ekonomikoje neatsiranda – gaminti pramonines prekes labai brangu, šalies ūkis stipriai priklauso nuo išorinių aplinkybių, o žemės ūkyje ekonomika „pernelyg iškreipta dotacijų“.  

Iš tiesų, dar iki 2008 m. finansinės krizės ES skyrė Baltijos neofitams rimtas dotacijas, tačiau dėl šios priežasties Ryga, Talinas ir Vilnius prarado didelę dalį ekonominio suvereniteto – visus pagrindinius sprendimus dabar priima Europos Komisija.

Europos valdininkai savo ruožtu nusprendė, kad Baltijos valstybės turi atsikratyti sovietinio gamybinio komplekso liekanų, ir visoje Sovietų Sąjungoje žinomos įmonės (RAF, VEF, Kauno radijo gamykla ir kitos) buvo uždarytos. Tačiau turbūt skausmingiausiu žingsniu viso regiono ekonomikai tapo Ignalinos atominės elektrinės uždarymas – to irgi pareikalavo Europos Komisija. Dėl šios priežasties regione atsirado energijos trūkumas, tai labai negatyviai paveikė verslo plėtrą ir komunalinio ūkio tarifus.

Ir vis dėlto vidutinis pilietis jau nesovietiniame Pabaltijyje, palyginti su kitomis NVS šalimis ir net su Rusija, yra gana pasiturintis: vidutinis atlyginimas Estijoje 2013 m. pradžioje buvo 916 eurų, Latvijoje – 704 eurai, Lietuvoje – 646 eurai (tiesa, ir pajamų mokestis Latvijoje yra 24 proc.). Tačiau čia yra daug povandeninių akmenų, tą rodo vien aukštas (didžiąja dalimi paslėptas) nedarbo lygis.   

Verta priminti, kad stojimas į ES suteikė Baltijos valstybių gyventojams judėjimo ir darbo Europos Sąjungoje pasirinkimo laisvę. Tačiau ta pati laisvė lėmė masinį darbingų Latvijos ir Lietuvos piliečių išvykimą į Europą, Estijos reikalai šiuo atžvilgiu yra šiek tiek geresni vien dėl mažesnių jos ekonomikos mastų.

Kadangi į ES išvažiuoja daugiausia jaunimas, kuris nemoka socialinių įmokų savo šalyje, jau dabar Baltijos valstybės yra priverstos rimtai mažinti išlaidas pensijoms, socialinei pagalbai, sveikatos apsaugai. Pavyzdžiui, Vakarų Europoje sveikatos apsaugai skiriami 6 procentai BVP, o Latvijoje ir Lietuvoje – tik 3 procentai.

Be to, spartūs Baltijos valstybių ekonomikos augimo tempai buvo susiję su dideliais rusiško tranzito srautais (pirmiausia su naftos ir naftos produktų). Tačiau Maskva jau antrą dešimtmetį vykdo nuoseklią – ir kaip Rusijai stebėtinai efektyvią – tranzitinių srautų perorientavimo iš Baltijos uostų į Leningrado srityje statomus uostus politiką. Dėl šios priežasties nuo 2003 m. Baltijos uostų apkrova mažėja, o tranzitinių ir kitų logistinių paslaugų kompleksas sukurdavo penktadalį Latvijos ir Estijos BVP. Būdingas šiame kontekste yra naftos uosto Latvijos Ventspilyje pavyzdys. Šiandien Latvijai neliko nieko kito, kaip tik aktyviai siūlyti Rusijai nupirkti kontrolinį savo stambiausio naftos terminalo akcijų paketą.      

Galiausiai, iki finansinės krizės Baltijos valstybės gaudavo gana dideles dotacijas iš Briuselio ir tai gerokai pakėlė jų gyvenimo lygį. Dabar situacija pasikeitė – pinigų lietus užpils Baltijos valstybes nebent tuo atveju, jeigu jos atkartos Graikijos likimą. Kad nuolaidžiavimų iš Briuselio tikėtis neverta, rodo ir Europos valdininkų pareiškimai. Praeitų metų spalį jie pareiškė, kad dėl stagnacijos periodo pabaigos ekonominius ES santykius su Baltijos šalimis reikia performatuoti. Tiesa, kada stagnacija pasibaigs, Briuselyje, atrodo, niekas nežino. Bet ir atsisakyti Baltijos šalių Europos Sąjunga, žinoma, neketina. Todėl tęsiami, pavyzdžiui, regioninės energetinės rinkos integravimo darbai, kurių tikslas yra energetinės Baltijos šalių izoliacijos įveikimas.

Tačiau, nepaisant bravūriškos oficialiosios valdžios retorikos, ekspertų bendruomenėje vis dažniau išsakoma nuomonė, kad vienas iš darnaus Baltijos valstybių raidos variantų yra jų perorientavimas į bendradarbiavimą su Rusija pagal SSRS ir Suomijos modelį. Po Antrojo pasaulinio karo suomiai, nepaisydami Vakarų nepasitenkinimo, pradėjo su Maskva plataus masto ekonominį bendradarbiavimą, kuris, nors iš dalies ir pririšo Suomijos ekonomiką prie sovietinės ekonomikos, užvertė vietines įmones sovietiniais užsakymais. Kad įvykdytų juos, suomiai net turėjo plėsti gamybą, bet galiausiai jie neblogai uždirbo, parduodami Sovietų Sąjungai mašinas ir laivus už naftą ir kitas žaliavas.   

Tačiau toks labai naudingas ekonominio bendradarbiavimo su Rusija modelis pareikalautų iš Baltijos valstybių atsisakyti daugumos antirusiškų dogmų ir požiūrių iš posovietinių „bėgimo nuo Maskvos“ laikų. Ir kol jų vadovybė tikisi nuolatinės finansinės paramos iš ES, ji vargu ar padarys tai, ką padarė suomiai.

Inokentijus Adiasovas specialiai Lenta.ru http://lenta.ru/articles/2013/08/01/baltia/

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 7)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras