Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  Baltijos valstybių energetikai reikia ES pinigų ir paramos (892)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2013 08 30

Šių metų liepos mėnesį žinomas Europos analitinis centras Žako Deloro institutas (Jacques Delors institute) pristatė viešai prieinamą studiją „Baltijos valstybės Europos Sąjungoje: vakar, šiandien ir rytoj“ (http://www.notre-europe.eu/media/balticstateseu-grigaskasekampmaslauskaitezorgenfreija-ne-jdi-july13.pdf?pdf=ok), kurioje į Lietuvą, Latviją ir Estiją žiūrima per politikos, ekonomikos ir energetikos prizmę. Ataskaita pakankamai didelė, todėl šiame straipsnyje pagrindinis dėmesys bus skirtas energetiniam aspektui, kuris Lietuvoje yra vienas aktualiausių (taip pat šalies pirmininkavimo ES kontekste).

Dokumento autoriai, analizuodami Baltijos valstybių energetiką, pažymi kelis svarbius momentus. Pirmiausia, jų požiūriu, Lietuva, Latvija ir Estija, nors ir yra Europos Sąjungos narės, vadinamos  „energetinėmis salomis“, šioje srityje ypač priklausomomis nuo Rusijos. Antra, Baltijos šalys pakankamai aktyviai (net Europos kontekste) stengiasi perlaužti susiklosčiusią situaciją, tačiau tai nėra paprasta padaryti ir todėl, kad jose veikia tam tikros interesų grupės (daugiausia energetiniai tarpininkai), kurias visiškai tenkina esama reikalų padėtis. Trečia, Baltijos energetikos rinkos liberalizacija „ant popieriaus“ (teisinių normų lygmenyje), Žako Deloro instituto ekspertų nuomone, kol kas gerokai atsilieka nuo praktinių pasiekimų šioje srityje (pavyzdžiui, bendras regioninis Visagino atominės elektrinės projektas susidūrė su politinėmis kliūtimis ir yra beveik žlugęs, o be jo išeiti iš Maskvos kontroliuojamos elektros sistemos BRELL Baltijos valstybėms bus labai sunku).     

Kalbant konkrečiai apie Lietuvą, pažymėtinas jos entuziazmas Trečiojo ES energetinio paketo įgyvendinimo srityje, pertvarkant nacionalinį dujų ūkį: pasirinktas ir aktyviai realizuojamas griežčiausias variantas, o realios alternatyvos rusiškoms dujoms, išskyrus tik statomą suskystintų dujų terminalą (SDT), vis dar nėra. Be to, studijos autoriai perspėja, kad suskystintų dujų rinka yra nenuspėjama (jau nekalbant apie tokių stambiausių jų tiekėjų kaip Kataras ilgalaikio stabilumo problemą) ir gali atsitikti taip, kad sumažinti savo išlaidas energetikai turint SDT Lietuvai nepavyks. Tuo pat metu skalūnų dujų gavybos perspektyvos irgi yra miglotos, nors jos ir galėtų užimti tam tikrą vietą šalies energetiniame balanse. Pagaliau net „Mažeikių naftos“ pardavimas Rusijos investitoriui (ir atitinkamai „Družbos“ naftotiekio darbo atnaujinimas), Europos analitikų teigimu, negarantuoja, kad benzino kainos Lietuvoje sumažės, kadangi gamykla galimai užsiims tik eksportu. Be to, jų nuomone, šiandien Rusijai šis sandoris jau ne toks įdomus kaip anksčiau, nes dabar Maskva aktyviai plėtoja savo uostų Baltijoje naftos perdirbimo ir eksporto potencialą.   

Šiame gana niūriame kontekste Žako Deloro institutas siūlo Lietuvai, Latvijai ir Estijai mažiausiai tris dalykus. Pirma, jos dėl energetikos yra priverstos vesti sudėtingą dialogą su Rusija ir ES (Europos Komisija), dalyvavimas kuriame ypač svarbus. Tai, žinoma, nepradžiugins Maskvos ir gali tik dar labiau paaštrinti jos santykius tiek su Baltijos valstybėmis, tiek su visa Europos Sąjunga. Tačiau jeigu Europa iš tikrųjų nori, kad tokios jos iniciatyvos Europos energetikos rinkos liberalizavimo srityje, kaip Trečiasis energetinis paketas, įgautų pagreitį, o Baltijos šalys nesijaustų paliktos likimo valiai, ES verta įsijungti į Baltijos šalių derybų su Rusija procesą be kokių nors abejonių.   

Antra, akivaizdu, kad įvairiems infrastruktūriniams ir kitiems energetikos projektams realizuoti Baltijos regione (pavyzdžiui, Lietuvos ir Lenkijos dujotiekis ir elektros tiltas, jau nekalbant apie regioninį SDT ir atsinaujinančią energetiką, taip pat kad Lietuva, Latvija ir Estija atsikratytų „energetinių salų“ vardo) yra reikalingi pinigai ir nemaži. Ką tik išgyvenusios gilų ekonominį nuosmukį Baltijos valstybės tokių lėšų neturi. O stambios paskolos tokioje situacijoje gali sukelti grėsmę jų atsinaujinusiam ekonomikos augimui. Kaip teigia Žako Deloro instituto ekspertai, ES ir vėl turi padėti, jeigu, žinoma, Briuselis iš tiesų svajoja apie vieną Europos energetikos rinką.  

Trumpai tariant, kaip rašoma dokumente, „suprantama, kad be institucinės ir finansinės Europos pagalbos, siekiant integruoti Baltijos energetinę infrastruktūrą ir diversifikuoti regiono valstybių energijos šaltinius, Baltijos šalys negalės tapti realiomis bendros energetinės ES rinkos dalyvėmis“.

Na, ir trečia. Tam, kad kovoje dėl energetinės nepriklausomybės būtų pasiekta pergalė, Lietuva, Latvija ir Estija privalo ne tik tikėtis Europos paramos, bet ir daugiau bei konstruktyviau bendradarbiauti tarpusavyje. Kaip sakoma, ES pagalba tikėk, bet pats netingėk. Tuo metu, kaip pažymėjo Žako Deloro instituto analitikai, „iki paskutinio momento bendradarbiavimo Baltijoje sėkmė buvo ribota, kadangi trys valstybės dažnai konkuruoja tarpusavyje dėl ES finansų ir teisės realizuoti savo teritorijoje projektus, susijusius su sinergetine integracija ir diversifikacija“. Anksčiau minėtas Visagino atominės elektrinės projektas ir kova dėl regioninio SDT terminalo yra ryškūs tokios neproduktyvios konkurencijos ir nesugebėjimo susitarti pavyzdžiai. Kitaip tariant, šiandien Baltijos valstybės pirmiausia žiūri į save, o rezultatas – Maskvos energetinė sėkmė.         

Apibendrinant galima teigti, kad Žako Deloro instituto paruoštas dokumentas išsiskiria adekvačiu Lietuvos, Latvijos ir Estijos politinių, ekonominių ir energetinių realijų supratimu. Taip pat negali nedžiuginti tas faktas, kad Briuselio sprendimų priėmimo centrui artimi ekspertai yra už aktyvesnę institucinę ir finansinę ES poziciją energetikos klausimais, susijusiais su Baltijos šalių energetiniu saugumu. Kad jų žodis ir Briuseliui į ausį!

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 892)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras