Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Sočio olimpinių žaidynių boikotas – kas čia ne taip? (1)

Inga Popovaitė, politikos apžvalgininkė
2013 09 02

Ateinančios Sočio žiemos olimpinės žaidynės jau dabar vadinamos brangiausiomis per visą olimpiadų – tiek žiemos, tiek vasaros – istoriją. Tačiau pastaruoju metu tarptautinėje žiniasklaidoje svarstoma – dalyvauti jose ar nedalyvauti? Ar pasaulio sporto ir politikos arena turėtų sureaguoti į naująjį Rusijos įstatymą, nukreiptą prieš seksualines mažumas, ir nedalyvauti olimpiadoje? Atsakymas: ne.

Birželio 30 dieną V. Putino pasirašytas įstatymas draudžia skleisti „netradicinės seksualinės orientacijos“ propagandą tarp nepilnamečių. Propaganda laikoma informacija, kuria leidžiama suprasti, kad homoseksualų bei heteroseksualų santykiai turi vienodą vertę visuomenėje. Įstatymas numato, kad Rusijos piliečiams už jo pažeidimą gali būti skiriamos baudos iki 5000 rublių (apie 390 Lt), o organizacijos, platinančios tokio pobūdžio informaciją internete ar kitais žiniasklaidos kanalais, gali būti nubaustos 200 tūkst. rublių (apie 15 500 Lt) bauda. Užsieniečiams gresia dar didesnės sankcijos: asmenys turės sumokėti ne tik piniginę baudą, bet gali būti areštuoti iki 15 dienų, o užsienio organizacijoms gresia net milijono rublių (apie 77 500 Lt) bauda bei veiklos Rusijoje sustabdymas iki 90 dienų laikotarpiui.

Žmogaus teisių aktyvistams didžiausią nerimą kelia tai, kad įstatymas aiškiai neapibrėžia nei kas yra propaganda, nei kas yra „netradicinė“ seksualinė orientacija, todėl iš esmės gali būti interpretuojama labai laisvai. Vadovaujantis šia logika, Sočio olimpinių žaidynių metu net nagų nusilakavimas vaivorykštės spalvomis, kaip kad rugpjūčio mėnesį Maskvoje vykusio Pasaulio lengvosios atletikos čempionato metu padarė švedės  Emma Green-Tregaro  ir Moa Hjelmer, iš esmės gali tapti nusikaltimu.

Po atviro britų aktoriaus ir gėjų teisių aktyvisto (kuris pats neslepia savo homoseksualios orientacijos) Stepheno Fry kreipimosi į D. Britanijos premjerą D. Cameroną bei Tarptautinį Olimpinį komitetą (TOK) dėl Sočio boikoto, TOK iš Rusijos vicepremjero Dmitrijaus Kozako, atsakingo už Sočio olimpinių žaidynių organizavimą, sulaukė patikinimo, kad antipropagandos įstatymas neturės jokios įtakos nei olimpinių žaidynių dalyviams, nei stebėtojams, t. y. diskriminacija jokiais būdais nebus skatinama, o Sočyje laukiami visi dalyviai, nepriklausomai nuo jų seksualinės orientacijos.

Tačiau neilgai trukus Rusijos sporto, turizmo ir jaunimo politikos ministras Vitalijus Mutko pareiškė, kad Rusijoje nuo įstatymų laikymosi niekas neatleidžiamas, rašo „RIA novosti“. Čia taip pat pateikiamas ir Rusijos vidaus reikalų ministerijos pranešimas spaudai, kuriame teigiama, kad nebus imamasi jokių veiksmų prieš netradicinės seksualinės orientacijos asmenis, kol šie nepropaguos homoseksualumo, nekels provokacijų ir olimpinėse žaidynėse dalyvaus taikiai. Pranešime spaudai taip pat rašoma, kad „bet kokios diskusijos apie netradicinės seksualinės orientacijos atstovų teisių pažeidimą, uždraudžiant jiems dalyvauti olimpinėse žaidynėse, ar sportininkų bei Olimpiados svečių diskriminacija dėl jų seksualinės orientacijos yra visiškai nepagrįstos ir perdėtos“.

Iš esmės tiek įstatymo šalininkai, tiek ir priešininkai sutaria dėl vieno – 2014 žiemos olimpinių žaidynių boikotas nėra išeitis. Pirmieji pateikia jau minėtus argumentus – homoseksualų diskriminacija Rusijoje yra draudžiama, todėl boikotas yra beprasmė kova su neegzistuojančias vėjo malūnais. Tuo tarpu įstatymo priešininkai tikina, kad būtent buvimas olimpinėje Sočio rampų šviesoje ir viso pasaulio žiniasklaidos akiratyje taptų tinkama priemone siekiant pakeisti homoseksualų padėtį Rusijoje.

Šios nuomonės laikosi tiek D. Cameronas, tiek ir JAV prezidentas Barakas Obama. Pirmasis savo Twitter paskyroje, atsakydamas į S. Fry atvirą laišką, išreiškė susirūpinimą gėjų padėtimi Rusijoje, tačiau tuo pačiu pareiškė, kad būtent dalyvavimas žiemos olimpiadoje, o ne jos boikotas, padės mesti iššūkį neigiamoms nuostatoms gėjų atžvilgiu. B. Obama savo ruožtu taip pat nepritarė boikotui. „Vienas iš dalykų, kurių tikiuosi, yra tai, kad galbūt kai kurie gėjai ir lesbietės sportininkai ir sportininkės namo parveš auksą, sidabrą ar bronzą“, – pridėjo JAV prezidentas.

Tiesą pasakius, Sočio olimpinių žaidynių boikotas gali atnešti daugiau neigiamų nei teigiamų pasekmių, jau nekalbant apie tiesioginę įtaką ir žalą sportininkams, besiruošiantiems startui. Atviros antirusiškos nuotaikos Vakaruose dar labiau sustiprintų V. Putino poziciją kaip tikrojo Rusijos gynėjo ir jos saugotojo nuo supuvusių Vakarų vertybių. Oficialiajam Kremliui būtų nepaprastai lengva sutrypti argumentus dėl tikrosios olimpinių žaidynių boikoto priežasties – juk Pekino olimpiados niekas nesiruošė boikotuoti, nors žmogaus teisių pažeidimai ir politiniai šios valstybės kaliniai buvo ir yra vieša paslaptimi, todėl judėjimas prieš Sočio olimpiadą šioje šviesioje gali būti matomas kaip akivaizdus politinis antirusiškas žingsnis.

Padėtį komplikuoja dar ir tai, kad naująjį „homoseksualų propagandos“ įstatymą palaiko didžioji dauguma Rusijos piliečių, tarp jų ir viena garsiausių Rusijos lengvaatlečių Jelena Isinbajeva. Todėl  tiek raginimai boikotuoti olimpines žaidynes, tiek ir priešingi skatinimai dalyvauti neslepiant savo seksualinės orientacijos neišvengiamai įžeis tradicinį rusų mentalitetą. O ar olimpinių žaidynių metu ir po jų sulauksime konstruktyvaus dialogo ir atviresnės visuomenės Rusijoje, priklausys nuo daugelio faktorių, tarp kurių boikoto neturėtų būti.

Šiek tiek olimpiadų boikotų istorijos:

·  1936 Berlyno olimpiada. Nepaisant grasinimų boikotu, tiek JAV, tiek ir kitos valstybės dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Dideliam A. Hitlerio nepasitenkinimui, afroamerikietis Jesse Owens‘as laimėjo keturis medalius.

·  1956 Melburno olimpiada. Dėl Sueco kanalo krizės olimpinėse žaidynėse dalyvauti atsisakė Egiptas, Irakas ir Libanas, o dėl Sovietų Sąjungos veiksmų slopinant Vengrijos sukilimą šias žaidynes taip pat boikotavo Nyderlandai, Ispanija ir Šveicarija.

·  1976 Monrealio olimpines žaidynes boikotavo didžioji dauguma Afrikos valstybių – visos šio žemyno šalys, išskyrus Senegalą ir Dramblio Kaulo Krantą. Priežastis – Naujosios Zelandijos regbio rinktinė pavadinimu „All Blacks“ ir jos pasirodymas apartheido padalintoje Pietų Afrikos Respublikoje.

·  1980 Maskvos olimpiada. Joje dėl Sovietų Sąjungos karinių veiksmų Afganistane nedalyvavo 65 pasaulio valstybės.

·  1984 Los Andželo olimpinėse žaidynėse, atsakydamos į Maskvos olimpiados boikotą, nedalyvavo Sovietų Sąjunga ir kitos Varšuvos sutarties organizacijos valstybės.

Parengta remiantis  bbc.co.uk, „RIA Novosti“, globalpost.com, „Russian Today“, „The Guardian“ informacija.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras