Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Ekonominių reformų (ne)vykdymas

2013 09 18

Praėjus penkeriems metams po JAV banko „Lehman Brothers“ žlugimo, sukėlusio visuotinę finansų krizę, vis dar skaudžiai jaučiamos jos pasekmės. Airijos, Islandijos, Kipro situacijos ekonomikoje yra sudėtingos, o bankai Italijoje, Ispanijoje ir kitose šalyse išgyvena nepavydėtinus krizės padarinius. Trumpai tariant, pasaulio finansų sistema išlieka susijusi su pavojais.

Tiesa, nepaisant ilgų diskusijų, nebuvo pasiektas sutarimas dėl finansų sistemos problemų prigimties, jau nekalbant apie tai, kaip jas spręsti. Kyla klausimai, ką šiame kontekste lemia bankų politinė galia ir kaip su ja susijęs ekonomikų atsigavimas arba kliūtys jam. Skolinimas ir ekonomikos plėtra kentė jau nuo 2007 metų, nes smarkiai įsiskolinusios finansų įstaigos negalėjo padengti savo nuostolių. Kai prasidėjo krizė, buvo daug sumaišties ir nepamatuotų reformų, kurios problemos neišsprendė.

Kai namo savininkai negali atsiskaityti su savo kreditoriais, jie rizikuoja prarasti namą. Panašiai ir su finansų institucijomis. Be to, silpni bankai su didelėmis skolomis stabdo ekonomikos plėtrą bet kurioje šalyje. Politikai bando juos gelbėti, remti ar tiesiog toleruoti, bet tai gali duoti priešingų rezultatų. Tokioje situacijoje žingsniai turėtų būti ryžtingesni, suteikiantys daugiau pasitikėjimo perspektyviems bankams akcijų rinkose, kur rizika kainuoja, tačiau gali ir sustiprinti. Pasiekti, kad bankai taptų saugesniais ir patikimesniais yra itin svarbu.

Priešingą rezultatą atspindi Kipro krizės pavyzdys, kai buvo sugriauta visa valstybės ekonomika. Graikijos bėdos taip pat sudrebino euro zoną, o vokiečiams jau pradeda gerokai nusibosti visus „gelbėti“, nes didelė našta krenta ant mokesčių mokėtojų pečių. Bankų stabilumas reikšmingas ekonomikos „sveikumui“, o chaosas kai kurių euro zonos šalių narių bankų sektoriuose kelia didelę grėsmę bloko ūkiui, kai pasitikima rizikingomis investicijomis. Kai kas sako, kad bankai yra savaime ypatingi, nes jie paskirsto visuomenės santaupas ir sukuria likvidumą. Tie, kurie tuo abejoja, teigia, jog bankai tiesiog išsisuka, pridarę žalos kitiems: iškraipę ekonomiką, sukėlę pavojų visuomenei. Finansų krizės žala didelė, tačiau, valstybių politika bankų atžvilgiu beveik nepakito, nes ir toliau neatsižvelgiama į mokesčių mokėtojus ar piliečius.

Pagal 2013 m. rugsėjo 13 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (96)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras