Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Šengeno erdvė Rusijai atsiverti dar nenori (2)

Inga Popovaitė, politikos apžvalgininkė
2013 09 20

Šį pavasarį Kremlius džiūgavo – ES buvo beveik pasiruošusi priimti teigiamą nutarimą dėl vizų režimo su Rusija supaprastinimo, o tai reikštų ne tik lengvesnes ilgalaikių vizų procedūras, bet ir bevizį režimą Rusijos tarnybinių pasų savininkams. Tačiau rugpjūtį paaiškėjo, kad džiūgauta veltui: Vokietija pakeitė savo nuomonę ir nutarė, kad beviziam režimui laikas dar neatėjo. Kodėl? Apie viską nuo pradžių.

Mėlynųjų pasų dilema

2011 m. lapkritį Rusija ir ES pasirašė bendrų veiksmų siekiant bevizio režimo planą. Bet Rusijos ambicijos derybas šiuo klausimu gerokai pristabdė jau 2012 m. pradžioje, kai buvo pareikalauta bevizio režimo tarnybinių pasų savininkams. Pirminė ES reakcija buvo griežtas „ne“ – visų pirma nėra aišku, kas ir kaip gauna šiuos pasus, nes dėl tarnybinės etikos trūkumo ir korupcijos juos ganėtinai lengvai galima nusipirkti juodojoje rinkoje. Tačiau dar svaresnis argumentas buvo tai, kad iš esmės tokiu žingsniu būtų užtikrinamos išskirtinės sąlygos tam tikrai asmenų grupei, turinčiai ryšių su V. Putino režimu.

Tačiau Maskva nesiruošė trauktis – vienintelis priimtas kompromisas buvo 15 tūkst. asmenų kvota iš maždaug 180 tūkst. valdininkų armijos, gavusios mėlynuosius tarnybinius pasus. Kaip tik toks yra biometrinius pasus turinčių asmenų skaičius.

Tarnybinių pasų klausimas taip ir liko neišspręstas iki pat ES ir Rusijos susitikimo 2012 m. gruodžio mėnesį. Šio susitikimo metu, pasak Rusijos leidinio „New Times“, V. Putinas dar kartą patikino, kad Maskva nesiruošia trauktis ir atšaukti šio reikalavimo. Nuolatinis spaudimas lyg ir davė teigiamų rezultatų – šių metų pavasarį Maskvos diplomatai ėmė po truputį džiūgauti dėl to, kad ES lyderiai parodė ketinantys nusileisti ir patenkinti šį prašymą.

Debatai Europos Sąjungoje

Kad tarp Rusijos ir ES būtų pasirašyta supaprastinto vizų režimo sutartis, reikalingas visų ES valstybių pritarimas. Iki šiol ES vieningos nuomonės šiuo klausimu nesama. Nors Rusija ir yra viena pagrindinių ES prekybos partnerių, į pasiūlymus dėl bevizio režimo bloko šalys reaguoja skirtingai. Valstybės, siekiančios pritraukti daugiau turistų iš Rusijos, pavyzdžiui, Suomija, Graikija ar Ispanija, palaiko šią idėją, o Vyšegrado ir Baltijos valstybės laikosi pozicijos, kad Rusijai neturėtų būti taikomos išlygos ir nuolaidos, kol šalyje nepagerės opozicijos ir bendra žmogaus teisių situacija, nes tai būtų nesąžininga Rytų partnerystės šalių atžvilgiu.  

Vokietijos pozicija šiuo klausimu laikoma ypač svarbia, nes jos sprendimas turi daug įtakos kitų ES šalių pozicijai. Iki šiol Vokietijos valdantieji lyg ir buvo linkę pritarti vizų režimo supaprastinimui – aišku, ne be stiprių ir atkaklių verslo lobistų, kurių balsas buvo girdimas garsiau nei opozicijos, susirūpinusios teisine padėtimi ir opozicijos persekiojimu Rusijoje.

Pasikeitusi Vokietijos pozicija

Dar šį pavasarį Rusijos diplomatai patenkinti trynė delnus dėl „beveik 98 procentais“ baigtos supaprastinto vizų režimo sutarties, bet jų viltys ėmė bliūkšti artėjant Vokietijos Bundestago rinkimams. Liepos pabaigoje oficialusis Berlynas pakeitė savo poziciją ir nusprendė nebepritarti siūlymams leisti Rusijos valdininkams po Šengeno erdvę keliauti be vizų.

Spėjama, kad pagrindinės tokio oficialiojo Berlyno sprendimo priežastys buvo kontroversiškos pastarųjų metų bylos Rusijoje: grupės „Pussy Riot“ dainininkių įkalinimas, opozicijos aktyvistų teismai ir ypač Aleksejaus Navalno byla. Štai kaip, tinklaraščio newtimes.ru teigimu (http://www.newtimes.ru/articles/print/69699), Bundestage balandžio mėnesį svarstant bevizio režimo suteikimo Rusijos valdininkams klausimą, kalbėjo žaliųjų partijos atstovė M. Bek: „Mes žinome, kad valstybės aparato valdininkai yra įsivėlę į korupciją, todėl labai suinteresuoti laisvai važinėti į Vakarus, kad prižiūrėtų savo turtą. Mes, pavyzdžiui, žinome apie mokesčių policijos valdininkės, susijusios su Magnitskio byla, vyro sąskaitą Šveicarijos banke. Ten guli milijonai. Ir ši valdininkė turi tarnybinį pasą. [...] Neteisingai suprastas „abipusiškumo“ principas leidžia Rusijai šantažuoti Europos Sąjungą.“

Neabejotinai prie Vokietijos nuomonės pasikeitimo prisidėjo ir šią vasarą priimtas vadinamasis homoseksualumo propagandos įstatymas, Vakarų valstybėse vertinamas kaip diskriminacinis ir pažeidžiantis esmines žmogaus teises.

Bevizis režimas – tik po Magnitskio sąrašo?

JAV įstatymų leidėjai praėjusių metų gruodį priėmė Magnitskio aktą, kuriuo draudžiama į JAV atvykti ar šioje šalyje banko sąskaitas atsidaryti Kremliaus režimo atstovams, kaltinamiems žmogaus teisių pažeidimais ir susijusiems su opozicijos atstovo, atskleidusio korupcijos ir pinigų plovimo skandalus Kremliuje, Sergejaus Magnitskio mirtimi tardymo izoliatoriuje.

Europos Taryba, kuriai priklauso 48 valstybės, tarp jų – ir Rusija, taip pat diskutuoja dėl panašios rezoliucijos priėmimo. Ja siekiama įvesti sankcijas asmenims, atsakingiems už S. Magnitskio įkalinimą ir mirtį. Šiuo dokumentu Maskva taip pat raginama padėti Europolui ir kitoms finansinių nusikaltimų tyrimo institucijoms tirti su šia byla susijusią pinigų plovimo schemą. Rusija, savo ruožtu, šį dokumentą vadina šališku.

Valstybės Dūmos deputato, partijos „Vieningoji Rusija“ atstovo Aleksejaus Puškovo teigimu, Rusija sieks pakeisti šią rezoliuciją –  joje S. Magnitskis įvardijamas kaip kovotojas prieš korupciją, nors jis toks esą nebuvo. Taip pat Kremliui užkliuvo noras ištirti S. Magnitskio mirties aplinkybes. „Tirti konkretaus asmens mirtį įkalinimo įstaigoje... yra banalu. Miloševičius taip pat mirė įkalinimo įstaigoje, nes jam nebuvo suteikta reikiama pagalba“, – portalui gazeta.ru kalbėjo A. Puškovas.

Grupė europarlamentarų (48 asmenys) dar birželio mėnesį kreipėsi į Europos Komisiją, prašydami visų pirma priimti ką nors panašaus į JAV priimtą Magnitskio aktą, o tik tada kalbėti apie laisvą Rusijos nomenklatūros keliavimą po Šengeno zoną.

Rusijai teks dar palaukti

Bevizis režimas tarp Rusijos ir Šengeno erdvės artimiausiu laiku neįsigalios, nebent po rinkimų į Bundestagą didžiulį politinį svorį ES turintis oficialusis Berlynas pakeistų savo poziciją.

Nors galima argumentuoti, kad vizų režimas ir supaprastinta kelionė po užsienio šalis yra aktuali ir eiliniams tiek vienos, tiek kitos pusės piliečiams ir politiniam spaudimui vietos čia neturėtų būti, realybėje viskas veikia kitaip. V. Putino Kremlius bevizį režimą (artimiausiu metu – bent jau tarnybinių pasų savininkams) yra nurodęs kaip savo užsienio politikos prioritetą, todėl ES, manipuliuodama šiuo klausimu, gali daryti daugiau spaudimo Rusijai ir jos vidaus politikai.

Galutinio sprendimo atidėjimas bent jau kol kas suteikia daugiau galimybių ES lyderiams spausti Rusiją, ypač dabar, kai derybų pakete yra ir visiškas vizų panaikinimas tarnybinių pasų savininkams. Aišku, negalima pamiršti, jog Rusija yra pernelyg geopolitiškai svarbi valstybė (ir Kremlius tai žino), kad tiesiog ramiai lauktų ir priimtų bet kokį ES sprendimą, kaip matome ir iš ketinimų rinkti informaciją apie visus Rusijos oro erdvę kertančius lėktuvų keleivius.

Taip pat bevizio režimo Rusijos mėlynųjų pasų savininkams suteikimas parodytų dvilypius ES standartus, jei Rusijos valdininkų kelionėms po ES būtų uždegta žalia šviesa vien dėl V. Putino pažadų įvykdyti reikiamas reformas ir užtikrinti laisvesnį politinį klimatą šalyje, nors Rytų partnerystės šalims siekiant bevizio režimo reikia ne vien tik pažadėti, bet ir įvykdyti reformas teisėsaugos, korupcijos prevencijos ir kitose srityse.

Tarp kitų kliūčių beviziam režimui yra ir istoriniai klausimai. Pasak ES konsultacinio Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininko Henri Malosse, neišspręstos praeities problemos ir nepasiektas istorinis susitaikymas tarp Rusijos ir Lenkijos bei Baltijos valstybių skatina antirusiškas nuotaikas ir trukdo glaudesniems ES ir Rusijos santykiams.

Parengta pagal newtimes.ru, dw.de,gazeta.ru, euobserver.com, pravda.ru, euractiv.com  informaciją.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (29)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (82)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras