Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Vokiečių susidomėjimas politika slopsta?

2013 09 25

Rinkėjų aktyvumas Vokietijoje mažėja, o narystė politinėse partijose daugeliui nėra prioritetas. Tiek vyresni, tiek jaunesni vokiečiai renkasi kitokias aktyvaus gyvenimo formas. Dėl šių priežasčių „Deutsche Welle“ klausia, kodėl Vokietijos gyventojai tarsi vengia politikos.

Aleksanderis Oslislo pasakoja apie savo patirtį politikoje. Jis yra buvęs keleto politinių partijų nariu, tačiau nerado bendros kalbos su kitais jų nariais. Tad jaunuolis tapo aktyviu „Greenpeace“ veiklos dalyviu. Pavyzdžiui, jis organizavo dideles demonstracijas prieš anglimi kūrenamas jėgaines, bandė atkreipti dėmesį į naftos išsiliejimus iš tanklaivių Baltijos jūroje. Šis pavyzdys parodo, kad aktyvus būti gali toli gražu ne tik partijos atstovas.

Jauni vokiečiai gal ir norėtų būti politiškai aktyviais, bet jiems nepriimtini tradiciniai partijų mechanizmai, o dar labiau – idėjos. Tiesa, esama padrąsinančių ženklų, kad 40 proc. Vokietijos gyventojų yra aktyvūs socialinėje, politinėje ir kitose sferose, tačiau jiems nepriimtini būdai, kuriais politinės partijos vadovaujasi, pristatydamos savo politiką. Netgi svarstoma, kad Vokietijoje politinės partijos neturi ateities.

Tiesa, naujus narius minėtos partijos įsileidžia sunkiai. Ypač jeigu kalbama apie svarbesnes pozicijas. Rinkimų plakatai su šūkiais nesiunčia jokios žinutės. Priešingai, jie gali atbaidyti rinkėjus. Politinės temos svarba kasdieniame vokiečių gyvenime vis mažėja, o rinkimų kampanija nėra itin stebima ir sekama. Žmonės ima protestuoti nebalsuodami arba jiems dalyvavimas rinkimuose tampa neįdomus laiko gaišimas.

Ekspertų teigimu, tokia tendencija yra pavojinga, nes politinė sistema nebereprezentuoja visuomenės. Rinkėjai pradeda nesidomėti net euro zonos krize ar šnipinėjimo skandalais. Jie atsiskiria nuo politinio gyvenimo. Dar viena opi problema yra ta, kad didėja atotrūkis tarp tų, kurie aktyviai dalyvauja socialiniame ir politiniame gyvenime, ir tų, kurie jį ignoruoja. Didelis iššūkis yra sugrąžinti šios visuomenės dalies susidomėjimą politika. Vienas iš būdų – politinio dalyvavimo stiprinimas, pradedant nuo nedidelių projektų.

Pagal 2013 m. rugsėjo 22 d. „Deutsche Welle“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras