Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Nesantaikos kalis (12)

Komentarai:

VVER, 2013 10 03 22:55
Galbūt, bet aš vistiek turiu abejonių. Aš spėju, kad Kerimovas vis dėlto pasiliks akcijas.

ome, 2013 10 03 22:35
Lapų išdavimo ir artimiausių parašų rinkimo vietų žemėlapis: PARAŠŲ RINKIMO LAPAI IŠDUODAMI JUODAI PAŽYMĖTOSE VIETOSE. KITUR - VIETOS, KURIOSE GALIMA PASIRAŠYTI UŽ TAI, KAD REFERENDUMAS ĮVYKTŲ. (Būtina turėti tapatybės kortelę arba pasą, nes reikalingas dokumento numeris; teisės ar koks kitas pažymėjimas (asmens kodas) - netinka.)

zemesvardu.lt/zemelapis

Anonimas, 2013 10 03 21:38
uralkalij po isėjimo is bendros kompanijos dempingavo kainas ir visi ėmė pirkti is jo. Kalbos apie kerimova prasidėjo po bumgart suėmimo, o po to pasirodė zinia, kad jis nori parduot. Rus valdzia nori perimt uralkalij, ir kerimovas turės parduot, nes kitaip gali byla suveikt "blr kolegu itarimu pagrindu". Mano prognožė tokia

VVER to tai, 2013 10 03 19:51
Vienintelis būdas sumažinti kainas- stipriai padidinti produkciją, uralk kiek žinau nepadidino produkcijos, bet kuriuo atveju, kam jam pačiam persišauti koją? :)) Tuo labiau, kad jau pats kalio kartelio panaikinimas turėjo, atrodo, reikiamą spaudimo efektą:)

Ir ne, baltarusiai suėmė Baumgartnerį, bet norėjo ir daugiau žmonių suimti, beje, įdomus dalykas, lygiai kaip ir pastarajam, taip pat išsiuntė kvietimus atvykti į Baltarusiją (taip pat ir Kerimovui), bet vyko tik Baumgartneris, o kiti atsisakė.

http://en.rian.ru/business/20130826/182974888.html
"Belarus is also seeking the arrest of four other Uralkali executives who have been accused of abuse of power “for lucrative purposes” that resulted in "large scale damage" to Belaruskali and the Belarus Potash Company."
Tad suėmimas tikrai ne perspėjimas Kerimovui, nes toks likimas jo ir paties laukė :)) Labai įdomu būtų žinoti, kurioje pusėje Rusijos vyriausybė, Baltarusijos ar Uralkalij? :)) Būčiau linkęs manyti, kad pastarojo, bet nesu tikras, gal ji tiesiog laukia tinkamo momento?

tai to vver, 2013 10 03 18:09
tai uralkalij pats tas kainas numuse. Tiesiog kremliui svarbi si imone ne tik kaip verslas, bet ir kaip polit instrumentas spaust ta pati belaruskalij (suprask, blr biudzeta). Kerimovas galimai nenorejo buti kaip gazpromas ir ąukoti pelna vardan politikos, tai tada jo ir "paprase" parduot su netiesioginiu grasinimu per blr ir burmgartnerio pvz

VVER to tai, 2013 10 03 15:06
Dėkoju :) Bet pati kompanija susitarimo dar nepatvirtino, geriau palaukti oficialaus patvirtinimo, prieš darant išvadas.
"na o parduoti turetu, nes "taip reikia partijai", o atsisakyti neturi sansu, nes nenori kartoti chodorkovskio likimo."

Nesutikčiau. Chodorkovskis buvo prispaustas, nes lindo į politiką, kėlė vyriausybei visokias sąlygas dėl mokesčių, etc. Verslo žaidimai Putiną ne tiek domina. Galbūt Kerimovas parduoda akcijas dėl temoje minėtų smunkančių kalio trąšų kainų, ir ieško "naujų sričių investavimui"?

tai to VVER, 2013 10 03 00:09
http://3rm.info/39027-kerimov-prodaet-uralkaliy-blizkomu-drugu-prezidenta-rf-vladimiru-koganu.html

na o parduoti turetu, nes "taip reikia partijai", o atsisakyti neturi sansu, nes nenori kartoti chodorkovskio likimo. Gal bande vaizduot nepriklausoma, tai ji ir prispaude. Galima buvo nuspeti, kai nusprende savo futbolo kluba Anzi isparduoti. Trumpai tariant Kremlius suzaide idomia kombinacija :)

VVER to tai, 2013 10 02 16:59
Tikrai? Bet kodėl jis turėtų parduoti? Gal turi kokią internetinę nuorodą apie tai?

tai, 2013 10 02 12:12
tai buvo pranešta, kad dabar kerimovas parduos savo akcijas uralkalij, o tarp potencialių pirkėjų kremliaus oligarchai (pvz rosneft), tai volovojus panašu buvo teisus, o lukašas gaus už darbą savo 100mln dolcų

VVER, 2013 10 01 22:09
Žvilgtelėjau truputį publikacijų šia tema.
Mane suintrigavo santūri rusų reakcija, iš bet kurios kitos šalies tikėtumeis kur kas aštresnių remarkų. Ar Rusijos vyriausybė ką nors laimėtų smerkdama/nesmerkdama Baltarusijos?
Čia tik mano asmeninė nuomonė, ir gal taip nėra, kaip parašysiu, bet man atrodo, kad jo suėmimas suderintas su rusais. Esmė ta, kad didelių įmonių direktoriai pažaidė galios žaidimus, truputį prisižaidė ir dabar visas uralkalij ir belaruskalij susitarimas bus sudarytas iš naujo arba modifikuotas, o gal ir išlaikytas senasis status quo, katras buvo iki liepos mėnesio, t.y. kai uralkalij nutraukė sutartį. O Baumgartnerio suėmimas sudaro iliuziją liaudžiai, kad atseit žiūrėkit, mes privertėm rusus drebėti :)) ir taip gal net bus prastumti kokie nepopuliarūs sprendimai iš vienos ar kitos pusės, ir neatrodys, kad, (hipotetiškai) baltarusiai pvz. buvo priversti pasirašyti blogesnę jiem sutartį, bet patys norėjo, ar koks nors panašus BS :)))
Man sunkoka suvokti kitą paaiškinimą. Nes pvz. rianovosti rašė, kad po baumgartnerio suėmimo, putinas su Lukašenka apie tai kalbėjosi po kažkur 2 savaičių, ir tai trumpai. Jau vien tas kelia kažkokį įtarimą.

Vytenis, 2013 10 01 21:09
Negaliu patikėti,kad XXI a. Europos valstybės vyriausybė į svečius kviečiasi verslininką ir vizito metu jį suima.Tai barbarizmo apraiška.Reikėtų,kad kas nors paaiškintų Lukašenkai,kas yra civilizacija.Įdomus momentas:baltarusiai suėmė verslininką dėl neva padaryto 100 mln. dolerių nuostolio,lietuviai nesuėmė Lietuvoje viešėjusio GAZPROM vadovo,nors jis kaltinamas dėl Lietuvai padaryto 5 mlrd. nuostolio.

VVER, 2013 10 01 12:34
Dar kartą Baltarusija patvirtina savo šalies-"ubagės" statusą. Kadangi šalies ekonomika iš esmės laikosi tik dėl naftos ir kalio produktų (re)eksporto, labai stebiuosi, kodėl iki šiol negirdėti apie kokias rimtas reformas, nors mano nuomone, jų verkiant reikia.

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras