Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Armėnijos sprendimas gali pakeisti ES ir Rusijos žaidimo taisykles (16)

Inga Popovaitė, politikos apžvalgininkė
2013 10 02

Rugsėjo 3 dieną į Maskvą nuvykęs Armėnijos prezidentas Seržas Sargsjanas pranešė, kad Armėnija jungiasi prie Rusijos inicijuotos Muitų sąjungos. Toks žingsnis užkirto kelią numatytam Armėnijos ir ES asociacijos sutarties pasirašymui Vilniuje, nors dėl šio dokumento, į kurį įtraukta ir laisva prekyba su ES bloku, derybos vyko ilgiau nei trejus metus.

Šis Armėnijos prezidento pareiškimas Jerevane buvo sutiktas skirtingai. Jau kitą dieną prie prezidentūros susirinko keli šimtai protestuotojų su plakatais „Ne grįžimui atgal į Sovietų Sąjungą“ ir „Rusija, eik šalin“.

Kai kurie politikos ekspertai įsitikinę, kad tokį žingsnį Jerevanas žengė ne be Maskvos spaudimo. „Seržo Sargsjano į Vakarus orientuota politika kėlė nerimą Rusijai, todėl jie ėmėsi spaudimo ir šantažo, kad pasiektų priešingų rezultatų“, – naujienų portalui eurasianet.org teigė nepriklausomas politikos analitikas Jervandas Bozojanas. Jam antrino ir Jerevano regioninių studijų centro direktorius politologas Ričardas Giragosianas, šalies prezidento sprendimą prisijungti prie Muitų sąjungos pavadinęs didžiausia geopolitine klaida posovietinės Armėnijos istorijoje. Pasak jo, šis sprendimas padės suvešėti oligarchijai, susilpnins pasitikėjimą valdžia ir sukels naują emigracijos bangą.

Tačiau yra ir kitaip manančių – pavyzdžiui, to paties tinklalapio cituojamas politologas Aleksandras Marganovas mano, kad baimė dėl Armėnijos atkirtimo nuo ES yra nepagrįsta, o pagrindinis veiksnys, lėmęs tokį Armėnijos apsisprendimą, buvo Rusijos garantuojamas saugumas dėl Kalnų Karabacho.

Aišku, be Rusijos spaudimo čia neapsieita. Kaukazo regiono ekspertas Thomasas de Waalas tikina, kad Rusijos prezidento vizitas į Baku rugpjūčio viduryje buvo gerai apgalvotas taktinis manevras, kuriuo buvo siekiama įbauginti ir savo įtakos zonon susigrąžinti į ES orbitą besitaikančią Armėniją. Kaip tik po šio vizito Rusijos žiniasklaida išplatino pranešimus apie didžiulius Rusijos ginkluotės pardavimus Azerbaidžanui, ir netrukus į Maskvą išskubėjo Armėnijos prezidentas. „Ne kartą esu kartojęs, kad jei esi vieningos karinės sistemos dalis, yra neįmanoma ir neefektyvu izoliuoti save nuo atitinkamos ekonominės erdvės“, – rugsėjo pradžioje Maskvoje aiškindamas Armėnijos pasirinkimą kalbėjo S. Sargsjanas. Perfrazuojant – Armėnijos suverenumas buvo iškeistas į šalies saugumą.

Tačiau kad ir ką kalbėtų ekspertai ar šokiruoti Vakarų pasaulio diplomatai, šį Jerevano žingsnį buvo galima numatyti ir nujausti iš anksto. Visų pirma ES ir Rusija Armėnijai siūlė du panašius, tačiau ir skirtingus ateities scenarijus. ES mainais į Asociacijos ir laisvosios prekybos sutartį bei vizų liberalizavimą ateityje reikalavo ne tik pažadų, bet ir įvykdytų demokratinių reformų: žmogaus teisių padėties gerinimo, kovos su korupcija, teisinės sistemos pertvarkymo ir panašiai. O Rusija tokių reikalavimų nekėlė – į Muitų sąjungą, kurios pagrindu bus įkurta Eurazijos sąjunga, Kremlius yra pasiryžęs priimti visas norinčias valstybes. V. Putinas netgi yra pasakęs, jog jo tikslas – kad ši sąjunga vienytų visas posovietines valstybes, išskyrus Baltijos šalis.

Taigi, Armėnijai teko rinktis iš dviejų kelių: stiprinti ryšius su Rusija (šias šalis ir taip jau sieja glaudus politinis, ekonominis ir netgi karinis bendradarbiavimas – Rusija turi savo karinę bazę netoli Giumri miesto, daugiausia ji ir užtikrina trapios taikos režimą Kalnų Karabache, dėl kurio konfliktas su Azerbaidžanu yra vis dar neišspręstas) ar žengti ES siūlomu reformų keliu. Kova su korupcija, atvira rinkos ekonomika ir skaidri demokratija, kurių reikalauja ES, taip pat nėra pernelyg pageidaujama Jerevano politikos užkulisiuose – čia reiktų priminti, kad pastarieji prezidento rinkimai Armėnijoje sulaukė didelio opozicijos pasipriešinimo ir kaltinimų rezultatų klastojimu.

Atsakydamas į tokį Armėnijos žingsnį, ES komisaras plėtrai ir Europos kaimynystės politikai Štefanas Fule teigė, kad lapkričio mėnesį Vilniuje jokios sutartys su Jerevanu pasirašomos nebus. „Mes nesitarėme dėl dviejų atskirų sutarčių: su Armėnija derybos vyko dėl vienos sutarties, kurią sudaro du punktai: politinis ir kitas, apibrėžiantis prekybą bei jos reguliavimo mechanizmus. Nors dėl atskirų sutarties punktų derėjosi skirtingos darbo grupės, jos abi dirbo pagal tą patį mandatą“, – duodamas interviu azatutyum.am (Laisvosios Europos radijo padalinio Armėnijoje tinklalapis) kalbėjo eurokomisaras. Pasak jo, ES nenori nubraukti trejų su puse metų, praleistų derantis dėl Asociacijos sutarties, todėl ateityje gali būti parengtas kitas panašus dokumentas, bet tik tuo atveju, jei Armėnija to sieks.  

Tai, kad ES yra pasiruošusi ieškoti kito bendradarbiavimo su Armėnija varianto, visų pirma reiškia pragmatinę pergalę šešiems šio geopolitinio žaidimo pėstininkams (Gruzijai, Azerbaidžanui, Moldovai, Ukrainai, Baltarusijai ir Armėnijai): jei Armėnija Vilniuje sugebės išgauti pažadus dėl panašaus į Asociacijos sutartį dokumento ateityje, tai sukurs precedentą ir kitoms Rytų partnerystės valstybėms. Toks ES žingsnis reikštų, kad nebėra didžiulio spaudimo rinktis tarp Rusijos, su kuria šias valstybes dar nuo Sovietų Sąjungos laikų sieja stiprūs ekonomikos saitai, ir ES siūlomo demokratijos ir pažangos kelio.

Kartu aišku ir tai, kad Kremlius neketina silpninti savo įtakos šiame regione ir ES turėtų stiprinti diplomatines pastangas Rytų Europoje: Asociacijos ir laisvosios prekybos sutarties neužtenka norint nusverti galingą Rusijos ranką šiame regione, nes ji ne tik siūlo lengvai pasiekiamą narystę savo kuriamame integraciniame projekte, bet ir neatsisako griežto spaudimo toms šalims, kurios nėra galutinai apsisprendusios dėl savo pasirinkimo.

Nors Armėnija ir neturi tokios strateginės reikšmės Europos Sąjungai kaip Ukraina ar Moldova, o Rusija, šiaip ar taip, išlaikytų stiprią ekonominę ir politinę įtaką šioje šalyje, kad ir koks būtų jos apsisprendimas, Jerevano posūkis į Rytus taps lakmuso popierėliu, įvertinsiančiu Rytų kaimynystės projekto efektyvumą.

Parengta pagal euobserver.com, news.am,azatutyum.am, rferl.com, eurasianet.org., carnegie.ru, tert.am informaciją.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 16)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (27)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (81)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras