Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  N. Nazarbajevas įvardijo Putinui savo įpėdinį? (69)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2013 10 11

Klausimas, kas taps dabartinio Kazachstano prezidento Nursultano Nazarbajevo įpėdiniu, jau seniai kursto ekspertų diskusijas. Klausimas ne tik įdomus savaime, bet ir labai reikšmingas politine prasme. Žiūrint iš vidinio taško, N. Nazarbajevas yra politinio stabilumo šalyje garantas, sugebėjęs sukurti gerai subalansuotą valdymo sistemą, kuri tenkina didesnę dalį įtakingiausių Kazachstano interesų grupių. Todėl jos suinteresuotos, kad Elbasy („nacijos lyderis“) išliktų savo poste kuo ilgiau, nes naujokas (kas jis bebūtų) gali nesugebėti suvaldyti situacijos ir paskatinti konkuruojančių grupuočių konfliktą, kuris neišvengiamai neigiamai atsilieptų politinei ir ekonominei šalies raidai.

Užsienio politikoje N. Nazarbajevas yra nuoseklus eurazijinės integracijos entuziastas, nusprendęs kurti su Rusija Eurazijos sąjungą. Pažymėtina, kad ekonominiai Kazachstano stojimo į Muitų sąjungą rezultatai yra nevienareikšmiai. N. Nazarbajevas negalėjo nesuprasti, kad šis projektas pirmiausia yra naudingas neoimperines ambicijas puoselėjančiai Rusijai ir jos verslui, o savo šalį jis tiesiog įmeta į laukinės konkurencijos jūrą, kurioje, kaip rodo praktika, nacionalinės įmonės turi išgyventi arba yra priverstos išnykti. Kitaip tariant, protingiau būtų išlaukti ir nerizikuoti, bet Kazachstano prezidentas nusprendė įgyvendinti savo geopolitinę viziją, kol dar tai gali. Todėl V. Putinui jis yra sąjungininkas, kurį reikia branginti kaip brangiausią deimantą. Kartu Kazachstanas palaiko gerus santykius su JAV, Europa ir Kinija (Vakarai, žinoma, laiko N. Nazarbajevą autoritariniu vadovu, bet toks „minkštas“ autoritarizmas juos tenkina). Todėl ir jiems ne tas pats, kas bus toliau.

Trumpai sakant, visiems būtų patogu, jei dabartinis Kazachstano lyderis būtų nemirtingas, bet bėda ta, kad amžinai gyventi neįmanoma. Todėl prieš kurį laiką prasidėjo kalbos apie būtinybę Elbasy rimtai susimąstyti dėl įpėdinio, kad valdžios perdavimo procesas įvyktų sklandžiai ir valdymo sistema (interesų grupės) spėtų prisitaikyti prie naujo lyderio prižiūrint senajam. Tačiau aiškumo dėl to daugiau neatsirado. Kaip pažymėjo žinomas Kazachstano politologas Dosymas Satpajevas, „Įpėdiniu gali tapti bet kas. Viskas priklauso nuo to, kaip ir kada išeis iš politikos pirmasis prezidentas. Todėl „tamsiųjų arkliukų“ atsiradimo niekas neatmeta. Tačiau visa problema ta, kad dauguma elito atstovų, kurie vertinami kaip galimi įpėdiniai, yra vienokių ar kitokių įtakos grupių nariai. Atitinkamai egzistuoja grėsmė, kad atėję į valdžią jie iškels jų interesus aukščiau valstybinių.“

Ilgą laiką vienu iš realiausių pretendentų į N. Nazarbajevo įpėdinio vaidmenį lyg ir buvo jo žentas T. Kulibajevas. Pažymėtina, kad neseniai jis buvo perrinktas „Gazprom“ direktorių tarybos nariu, o tai rodo Maskvos palankumą šiam Kazachstano politikui. Tačiau jo pozicijas gerokai pakirto Žanaozeno istorija, po kurios jis prarado pelningą Nacionalinės gerovės fondo vadovo postą, o tai galėjo įkvėpti jo potencialius konkurentus dėl valdžios. Pavyzdžiui, buvusį Kazachstano ministrą pirmininką Karimą Masimovą. Tačiau 2012 m. pabaigoje jis buvo priverstas pasitraukti iš pareigų ir pereiti į prezidento administraciją. Pastaruoju metu vis didesnę įtaką Kazachstane įgauna Nacionalinio saugumo komitetas ir jo vadovas N. Abykajevas. Antrame šių metų ketvirtyje šalies tyrimų centras „Strategija“ apklausė vietinius ekspertus, norėdamas sužinoti, kas Kazachstane šiandien yra autoritetingiausias, efektyviausias ir perspektyviausias politinis veikėjas. Tai štai, N. Abykajevas užėmė apklausoje pirmą vietą, taip pat ir todėl, kad jo iniciatyva buvo sukurtas Antiteroristinis centras, kuris turėtų tapti įtakingu vidinės politinės kovos įrankiu. Tačiau šis saugumietis yra jau palyginti senas (jam 65 metai) ir geriausiu atveju taps reikšmingu įpėdinio ramsčiu kare dėl valdžios. Yra dar charizmatiškas Astanos meras I. Tasmagambetovas ir N. Nazarbajevo duktė Dariga, aktyviai dalyvaujanti valdžios partijos „Nur Otan“ veikloje, bet jų buvimas galimų įpėdinių sąraše tik patvirtina, kad pretendentų – visas būrys, bet nė vienas gali netikti.

Logiška būtų manyti, kad sosto paveldėtoju turėtų tapti N. Nazarbajevo šeimos atstovas (tarkim, Dariga). Kita vertus, tai gali labai nepatikti įtakingiausioms interesų grupėms. Tada reikalingas kas nors iš šalies, bet tokiu atveju nėra garantijos, kad ilgalaikėje perspektyvoje jis netaps grėsme tai pačiai šeimai, nes nieko jai neskolingas. Opozicionierius R. Alijevas mano taip: „Ne Kazachstano piliečiai rinks naują prezidentą, tai nuspręs Nazarbajevų šeimos taryba: pats Nursultanas Abiševičius, jo trečioji žmona Asel, dukros – labiau Dariga, mažiau – Dinara ir Alija. Sūnėnai – Kairatas Satybaldy/Nazarbajevas. Toliau –Timūras Kulibajevas. Iš giminaičių ir draugų – Nurtajus Abykajevas, Umbetovas, Jesimovas (Serikas Umbetovas – parlamento deputatas, anksčiau valdęs prezidento turtą; Achmetžanas Jesimovas – Almatos meras).“ Kartu R. Alijevas pažymėjo: „Nazarbajevas labai priklauso nuo Putino ir Rusijos žiniasklaidos.“

Ir štai neseniai vėl pradėtame leisti Kazachstano opoziciniame laikraštyje „Assandi-Times“ pasirodė sensacingas straipsnis  (respublika-kz.info). Jame tvirtinama, kad šaltinis Kazachstano prezidento administracijoje pranešė, jog N. Nazarbajevas suderino su Rusijos vadovu savo įpėdinio kandidatūrą. Tai jo sūnėnas Samatas Abišas, kuris šiuo metu yra Nacionalinio saugumo komiteto pirmininko pavaduotojas. Tariamai V. Putinas pasakė kolegai, kad atėjo metas pasirinkti naują Kazachstano prezidentą ir trauktis. N. Nazarbajevas neprieštaravo, tačiau šiek tiek nustebino Kremliaus šeimininką savo pasirinkimu. Galiausiai V. Putinas sutiko, greičiausiai tikėdamasis, kad su jaunu, nepatyrusiu politiku jam bus lengviau stumti į priekį Eurazijos sąjungos projektą, nors už jo nugaros ir stovės dėdė. Toliau, kaip teigė laikraščio šaltinis, šių metų gruodžio mėnesį N. Nazarbajevas pasitraukia ir valstybės vadovu laikinai tampa parlamento pirmininkas (juo padarys N. Abykajevą). Vėliau „Nur Otan“ iškelia S. Abišą ir sausio mėnesį prezidento rinkimai tampa paprastu formalumu.      

Šiaip visa tai atrodo gana keista ir netikėta, bet patvirtina „juodojo arkliuko“ versiją. Kartu vadovu tampa jaunas šeimos atstovas, už kurio stovės valdžios partija ir ištikimasis N. Abykajevas, neleisiantis nepatenkintiems triukšmauti (jeigu jie apskritai spės kaip nors organizuotis). Pagyvensim – pamatysim.

 

 

 

 

 

 

 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 69)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras