Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Gerk, kūmai, bet proto nepragerk! (6)

Piotr Bologov, Lenta.ru
2013 10 12

Apie Putino politikos Ukrainoje krachą

Vladimiro Putino vizitas į Ukrainą 1025-ųjų Rusios krikšto metinių proga vietos žiniasklaidoje išprovokavo seriją publikacijų, kurios niekaip nėra susijusios su jubiliejumi, bet perkelia skaitytoją iš karto į 2015 m., kai ukrainiečiai rinks naują prezidentą. Visų rūšių specialistai įžvelgė Rusijos lyderio judesiuose ir kontaktuose ketinimus galutinai nutraukti santykius su Viktoru Janukovyčiumi ir ateityje pasikliauti savo kūmu Viktoru Medvedčiuku – politiku su beveik nuliniu reitingu, bet su rimtais ryšiais.

Prieš Putino kelionę į Kijevą buvo prognozuojama, kad RF prezidentas, be ikonų bučiavimo, užsiims svarbiais reikalais – susitiks su Janukovyčiumi ir aptars su juo visą Rusijos ir Ukrainos santykių spektrą, juolab kad juose artėja lemiamas momentas: spalio mėnesį Vilniuje įvyks Rytų partnerystės aukščiausio lygmens susitikimas, kur Ukraina ir ES turi pasirašyti Asociacijos sutartį ir susitarti dėl laisvosios prekybos zonos sukūrimo. Jeigu šie dokumentai bus pasirašyti, jie vienu mostu pavers niekiniu memorandumą dėl Ukrainos bendradarbiavimo su Muitų sąjunga (MS).

Todėl analitikai prieš prezidentų susitikimą ir pranašavo, jog Putinas pasistengs paspausti savo kolegą, kad jo prioritetu taptų ne ES, o Muitų sąjunga. Bet visi šie lūkesčiai nepasiteisino: Putinas grynai protokoliškai pabendravo su Janukovyčiumi tik 15 minučių ir nuvyko į konferenciją „Stačiatikybės ir slavų vertybės – civilizacinio Ukrainos pasirinkimo pagrindas“, kurią organizavo visuomeninis judėjimas „Ukrainos pasirinkimas“ su Medvedčiuku priešakyje.

Čia reikia patikslinti, kas yra Medvedčiukas dabartiniame savo politinės karjeros etape. Nusipelnęs Ukrainos juristas, praeityje – Leonido Kučmos pilkasis kardinolas, vadovavęs jo administracijai, nuo 2004 m. (t. y. nuo oranžinės revoliucijos laikų) Medvedčiukas yra antrajame Ukrainos politikų ešelone. Pereiti į pirmąjį jam nepadėjo net prieš keletą metų sukurtas judėjimas „Ukrainos pasirinkimas“, remiantis antros valstybinės kalbos statuso rusų kalbai suteikimą, dvejopos pilietybės įteisinimą ir suartėjimą su Rusija. Jeigu „Ukrainos pasirinkimas“ būtų nusprendęs dalyvauti praėjusių metų parlamento rinkimuose, apie 7 procentų barjero įveikimą jam būtų likę tik svajoti.  

Tačiau Medvedčiukas nenuleidžia rankų – Ukrainos miestų gatves, kaip ir anksčiau, puošia jo, kaip pastebi ekspertai, „fotošopu“ smarkiai pagražintas veidas, šį kartą agituojantis už Ukrainos stojimą į MS. Be to, pažymėtina, kad Medvedčiukas ir be Kremliaus pagalbos turi pakankamai lėšų reklamai: jo kapitalas, kukliausiais skaičiavimais, sudaro šimtus milijonų dolerių.

O štai dabar apie Putino–Medvedčiuko tandemą žiniasklaidoje plačiai kalbama 2015 m. vyksiančių rinkimų kontekste. Beje, pati galimo Medvedčiuko prezidentavimo idėja nėra nauja – ji gimė dar prieš 2010 m. rinkimus. Tačiau kadangi tada Janukovyčius Julijos Tymošenko ir Viktoro Juščenkos priešpriešos fone sugebėjo pastebimai padidinti savo reitingą, variantas su Medvedčiuku galiausiai virto kažkieno kvailu pokštu. Ir štai dabar apie tokį scenarijų vėl kalbama rimtai.

Žmonės, linkę buvusiame pilkajame kardinole matyti pretendentą į aukščiausią valstybės postą, aiškina Rusijos pasirinkimą tuo, kad Janukovyčius, dar nuo 2004 m. tradiciškai vadinamas prorusišku politiku, galutinai nusprendė eiti į Vakarus, o ne tąsytis Rytuose. Tokio sprendimo priežastys buvo įvardytos jau ne kartą: jeigu Ukraina pateks į MS pinkles, rusų verslas taip užguls Ukrainos ekonomiką, kad vietiniams oligarchams, kurie ir sudaro Janukovyčiaus aplinką, maža nepasirodys. Be to, kas šaus į galvą rusams, atspėti paprastai neįmanoma – užtenka prisiminti staigius „Rospotrebnadzor“ išpuolius prieš vienus ar kitus produktus arba kompanijas. O Europos Sąjunga, nors jos finansinės taisyklės ir griežtos, yra nuspėjama ir adekvati.  

„Aš spėju, kad paskutiniame prezidentų susitikime Sevastopolyje Putinas leido suprasti: Rusija negalės remti Janukovyčiaus, jeigu bus pasirašyta sutartis dėl asociacijos su ES“, – interviu Forbes.ua pareiškė Aukščiausiosios Rados deputatas iš Regionų partijos Olegas Cariovas. Jo nuomone, galimi du situacijos raidos scenarijai: pirmas – Rusija tiesiog pareiškia, kad neremia Janukovyčiaus, ir stebi situaciją; antras – Kremlius iškelia prorusišką kandidatą, kuriuo, kaip mano parlamentaras, „gali tapti Viktoras Medvedčiukas arba kokia nors kita figūra“.

Tačiau, remdamas Medvedčiuką, kurio rinkiminė vertė, nepaisant ilgalaikės reklaminės kampanijos, vis tiek siekia nulį, Putinas ne tik pripažįsta savo fiasko Ukrainos fronte, bet ir užbraukia visus ankstesnius Kremliaus bandymus (pradedant maždaug nuo 2004 m.) tapti betvarkės Ukrainos politikoje dirigentu. „Simbolinis ir demonstratyvus Vladimiro Putino pasirodymas apskritajame stale, – rašo Politinės analizės centro „Strategema“ direktorius Jurijus Romanenka, – buvo išskirtinis, norint suprasti Rusijos pozicijų Ukrainoje silpnumą. Putinas realiai daugiau neturi kuo remtis Ukrainoje, nes visos daugiau ar mažiau stambios politinės jėgos nemato Rusijos kaip strateginio orientyro. Janukovyčius išdavė, opozicija aiškiai orientuota į Vakarus, komunistai neturi šansų laimėti prezidentinę kampaniją.“ Eksperto nuomone, ukrainietiškas Rusijos prezidento pasirinkimas nuolat yra klaidingas, nes jis nesuvokia, kas vyksta Ukrainoje, na, o dabar Kremliui gresia fejeriškas pralaimėjimas su Medvedčiuku – jeigu Putino planai 2015 metams tikrai yra tokie.

Kaip mano Globalių strategijų instituto direktorius Vadimas Karasiovas, be Medvedčiuko, Putinas šiandien galėtų remtis tik kažkokiomis „mitinėmis humanitarinėmis organizacijomis ir slavų stačiatikių centrais“. Kartu politologas yra įsitikinęs, kad Ukrainą dabartinėje situacijoje praranda ne Rusija, o konkrečiai jos prezidentas. Jeigu sutiktume su šiuo teiginiu, galima lengviau atsikvėpti: Ukraina vis dar su mumis, na, o Vladimirui Vladimirovičiui Kryme lieka kūmas, pas kurį visada (tegul ir privačiai) galima nuvykti taurei vyno.

Visas straipsnis: <http://lenta.ru/articles/2013/08/06/medvdchuk/>

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 6)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras