|
Sąjūdis ir nepriklausomybė (11)
Vytautas Landsbergis 2013 10 23
Prieš 25 metus Vilniuje susirinko Lietuvos Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas. Formavosi galinga - Lietuvos mastu - politinė opozicija visam sovietiniam režimui ir jo paskirtiems arba pasiskiriantiems žmonių bei tautų valdytojams. Kalbėta lyg apie pačios Lietuvos praeitį, dabartį ir ateitį, bet iš tikrųjų - apie pamatinius dalykus, tad ir visų komunistinės sovietijos engiamų tautų ateitį.
Sąjūdis gimė ir veikė neklausdamas nė leidimo veikti, nė kaip veikti, tad iš pat pradžių buvo nepriklausomybės ženklas ir šauklys. Dar lyg egzistavo visagalė totalitarinės cenzūros institucija "Glavlitas", o Sąjūdis ją ignoravo, leido daugybę nepriklausomos, žmonių trokštamos spaudos. Ir leidėjai, ir skaitytojai be jokios baimės įkūnijo viešą minties laisvę ir demokratinę spaudos nepriklausomybę. Komunistų valdžia nedrįso imtis kokių nors konfiskacinių ar kitų prievartos veiksmų. Vienintelis Sąjūdžio atsargumas ir kartu garbingas socialinis motyvas buvo nepardavinėti šios "nelegalios" spaudos, kad anie neprasimanytų priekabių, tik viešai rinkti žmonių aukas. Nerašytas Sąjūdžio susitarimas su tauta - ir visai paprastai turim nuo valdžios nepriklausomą spaudą.
M. Gorbačiovo paskelbtieji "viešumo" ir "pertvarkos" principai teikė tam tikrą politinę apsaugą ir priedangą: Sąjūdis taip pat už viešumą (žiūrėk, ką kelia jo spauda) ir už pertvarkos arba reformų principą, kurio ribų Lietuvai nenustatinėjo nei Gorbačiovas, nei pajėgė nustatyti sunerimusi vietinė komunistų partija ("juodasis plenumas" po 1989 m. vasario 16-osios). Politinio kamufliažo tikslu Sąjūdis kurį laiką vartojo "pertvarkos" etiketę (užsienyje: "Reformų Sąjūdis"), o Maskvoje, esant reikalui, pasakydavom, kad mes už SSRS pertvarką iki galo. Tegul tautos pasirenka. Žinoma, vietinė valdžia, gal ir derindama su viršininkais Kremliuje, įstengė Sąjūdžiui uždaryti televiziją, bet šią cenzūrą nušlavė Sąjūdžio triuškinamai laimėti (36:6) 1989 m. pavasario rinkimai į SSRS liaudies deputatų suvažiavimą.
- Liaudis už mus, tai kam priklauso jos lėšomis išlaikoma televizija, nejau jūsų politinei firmelei?
Ir vėl ėjo nepriklausoma "Atgimimo banga". (O, kad taip dabar...)
Kai kurie Sąjūdyje ir LLL nuo pat pradžių spaudė viešai reikalauti politinės nepriklausomybės, šūkaudavo net apie "išdavystę", o Sąjūdžio Tarybos vadovaujanti linija buvo patiems tą nepriklausomybę kurti (šį darbą tęsėme ir po Kovo 11-osios). Pasijutęs tautos balsu, Sąjūdis po didžiojo 1988 m. rugpjūčio 23-osios mitingo Vingio parke siuntė laišką su Lietuvos reikalavimais M. Gorbačiovui: tuoj pat paleisti politinius kalinius, pasmerkti Stalino-Hitlerio 1939 m. sandėrį, atskleisti Lietuvos užgrobimo ir politinių represijų, tremčių archyvus... Tai nebuvo pavaldinių, o nepriklausomų žmonių balsas. Nebuvo tai ir grupės ekstremistų laiškas "seneliui į kaimą", nes, mintis parėmus darbais, viskas per labai trumpą laiką buvo pasiekta. Ir Moralinės nepriklausomybės manifestas, ir Baltijos kelias išreiškė tą pagrindą, kur stovėjome ir kaip darėme realius žingsnius į Kovo 11-ąją, etapais atsikovojamą valstybės nepriklausomybę. Vienas etapų - 1988-jų spalio Steigiamasis Suvažiavimas, atsiradusi nepriklausomos dvasios piliečių rinkta tautos atstovybė.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |