Prieš 25 metus Vilniuje susirinko Lietuvos Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas. Formavosi galinga - Lietuvos mastu - politinė opozicija visam sovietiniam režimui ir jo paskirtiems arba pasiskiriantiems žmonių bei tautų valdytojams. Kalbėta lyg apie pačios Lietuvos praeitį, dabartį ir ateitį, bet iš tikrųjų - apie pamatinius dalykus, tad ir visų komunistinės sovietijos engiamų tautų ateitį.

Sąjūdis gimė ir veikė neklausdamas nė leidimo veikti, nė kaip veikti, tad iš pat pradžių buvo nepriklausomybės ženklas ir šauklys. Dar lyg egzistavo visagalė totalitarinės cenzūros institucija "Glavlitas", o Sąjūdis ją ignoravo, leido daugybę nepriklausomos, žmonių trokštamos spaudos. Ir leidėjai, ir skaitytojai be jokios baimės įkūnijo viešą minties laisvę ir demokratinę spaudos nepriklausomybę. Komunistų valdžia nedrįso imtis kokių nors konfiskacinių ar kitų prievartos veiksmų. Vienintelis Sąjūdžio atsargumas ir kartu garbingas socialinis motyvas buvo nepardavinėti šios "nelegalios" spaudos, kad anie neprasimanytų priekabių, tik viešai rinkti žmonių aukas. Nerašytas Sąjūdžio susitarimas su tauta - ir visai paprastai turim nuo valdžios nepriklausomą spaudą.

M. Gorbačiovo paskelbtieji "viešumo" ir "pertvarkos" principai teikė tam tikrą politinę apsaugą ir priedangą: Sąjūdis taip pat už viešumą (žiūrėk, ką kelia jo spauda) ir už pertvarkos arba reformų principą, kurio ribų Lietuvai nenustatinėjo nei Gorbačiovas, nei pajėgė nustatyti sunerimusi vietinė komunistų partija ("juodasis plenumas" po 1989 m. vasario 16-osios). Politinio kamufliažo tikslu Sąjūdis kurį laiką vartojo "pertvarkos" etiketę (užsienyje: "Reformų Sąjūdis"), o Maskvoje, esant reikalui, pasakydavom, kad mes už SSRS pertvarką iki galo. Tegul tautos pasirenka. Žinoma, vietinė valdžia, gal ir derindama su viršininkais Kremliuje, įstengė Sąjūdžiui uždaryti televiziją, bet šią cenzūrą nušlavė Sąjūdžio triuškinamai laimėti (36:6) 1989 m. pavasario rinkimai į SSRS liaudies deputatų suvažiavimą.

- Liaudis už mus, tai kam priklauso jos lėšomis išlaikoma televizija, nejau jūsų politinei firmelei?

Ir vėl ėjo nepriklausoma "Atgimimo banga". (O, kad taip dabar...)  

Kai kurie Sąjūdyje ir LLL nuo pat pradžių spaudė viešai reikalauti politinės nepriklausomybės, šūkaudavo net apie "išdavystę", o Sąjūdžio Tarybos vadovaujanti linija buvo patiems tą nepriklausomybę kurti (šį darbą tęsėme ir po Kovo 11-osios). Pasijutęs tautos balsu, Sąjūdis po didžiojo 1988 m. rugpjūčio 23-osios mitingo Vingio parke siuntė laišką su Lietuvos reikalavimais M. Gorbačiovui: tuoj pat paleisti politinius kalinius, pasmerkti Stalino-Hitlerio 1939 m. sandėrį, atskleisti Lietuvos užgrobimo ir politinių represijų, tremčių archyvus... Tai nebuvo pavaldinių, o nepriklausomų žmonių balsas. Nebuvo tai ir grupės ekstremistų laiškas "seneliui į kaimą", nes, mintis parėmus darbais, viskas per labai trumpą laiką buvo pasiekta. Ir Moralinės nepriklausomybės manifestas, ir Baltijos kelias išreiškė tą pagrindą, kur stovėjome ir kaip darėme realius žingsnius į Kovo 11-ąją, etapais atsikovojamą valstybės nepriklausomybę. Vienas etapų - 1988-jų spalio Steigiamasis Suvažiavimas, atsiradusi nepriklausomos dvasios piliečių rinkta tautos atstovybė.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.