Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Europos leidiniai apie agresyvią Rusijos politiką

2013 10 29

Kremlius kuria svarbių pasaulio problemų sprendimų darbotvarkę ir vėl pradeda nurodinėti kaimyninėms šalims. „Kaip didžiausių Europos valstybių sostinėse vertina V. Putino politinėje arenoje rodomą veržlumą? Ir kaip reaguoja – sutartinai ar ne?“ – į šiuos klausimus  Didžiosios Britanijos „The Guardian“ pasiūlė atsakyti pagrindiniams Europos leidiniams.

Prancūzijos „Le Monde“ rašo: „Greenpeace aktyvistai – už grotų, sumušė Nyderlandų diplomatą, Kremlius engia posovietines respublikas – Lietuvai uždraudė eksportuoti pieno produktus, keršydamas, kad Vilniuje bus surengtas ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, ir grasina Ukrainai, kuri parodė drąsą  dalyvauti šiame susitikime.“

Yvesas Michelis  Riolsas ir Piotras Smolaris, „Le Monde“ apžvalgininkai, pastebėjo, kad Rusija „nesukalbama, kai sprendžiamos svarbios pasaulio problemos, pavyzdžiui, dėl Sirijos, Irano“ ir kad ji elgiasi agresyviai, griebiasi antivakarietiškos retorikos prieš kaimynines šalis, kurios „susigundė euro integracija“.

„The Guardian“ apžvalgininkas Simonas Tisdallis  teigė, kad perdėtas Rusijos veržlumas nėra jos galios požymis: „Pasak Britanijos diplomatų ir ekspertų, Putino ir Rusijos valdžia, įtakingumas, vertinant pagal politinius, ekonominius, demografinius rodiklius, nuolat mažėja, o ES įtaka didėja.“

„V. Putinas Ukrainą laiko Rusijos dalimi. Ir jis mąsto: ar galima kalbėti apie supervalstybę po didžiulės jos dalies nubyrėjimo? Vis dėlto Rusija pralaimi kovoje už „tarpines“, t. y. tarp jos ir ES esančias, šalis“, – rašo Jamesas Nixey iš Londono tarptautinių santykių instituto Chatham House.

Buvęs Didžiosios Britanijos ambasadorius Rusijoje ponas Andrew Woodas ir kiti Britanijos  stebėtojai atkreipė dėmesį, kad Rusija ypač nerimauja dėl ES Rytų partnerystės plėtros.

„V. Putinas įsitikinęs, kad užsieniečių siekis – Rusijos pažeminimas. Tačiau sugebėję susivienyti europiečiai yra gigantai prieš Rusijos ekonomiką, tai jų privalumas, – dėsto „Le Monde“. – Dabar reikėtų suvokti politinį savo svorį, nes tai yra jų galia.“

Pagal 2013 m. spalio 18 d. „Inopressa.ru“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras