Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Europos ateities scenarijai: kelias į priekį

2013 10 30

Per ateinančius 25 metus gerokai sumenks Europos svarba tiek kalbant apie pasaulio gyventojų skaičių, tiek apie visuotinį bendrąjį vidaus produktą (BVP). „Project Syndicate“ straipsnyje kelia klausimą, ar tai reiškia, kad susilpnėjusi Europa ateityje vis labiau nusileis kitoms kylančioms galioms?

Europos perspektyva smarkiai priklauso nuo išorinių veiksnių. Dėl šios priežasties kalbant apie jos ateitį reikia atsižvelgti į visuotines sąlygas. 2008 metų visuotinė finansų krizė atskleidė ne vieną laisvosios rinkos sistemos trūkumą. Vis dėlto rinkos ekonomika ateinančiais dešimtmečiais turėtų išlikti norma. Dėmesio centre atsiduria tarptautinių rinkų padėtis. Didelio masto protekcionizmas nėra labai tikėtinas. Tiesa, galimos apsaugos priemonės, nukreiptos prieš tam tikras šalis ar blokus, finansinės, komercinės ir socialinės taisyklės bei mokesčių reformos.

Daug didesnio dėmesio sulauks aplinkosaugos standartai kaip ekonomikos konkurencingumo atspindys. Reikės ne vien kovoti su ekonomikos krize, bet ir nepamiršti klimato pokyčio problemos. Su tuo susijusios naujos iniciatyvos, direktyvos, mokslo pasiekimai, vedantys į „žaliosios“ pramonės, transporto, statybų, energetikos ar žemės ūkio progresą. Šiame kontekste Europa nėra silpna, tačiau kovojant su krize ją gali aplenkti dinamiškesnės besivystančios ekonomikos. Galima daryti prielaidą, kad ateityje jas vadinsime „išsivysčiusiomis“. Skirtis bus daroma tarp silpnų ir stiprių ekonomikų.

Taigi, scenarijai yra įvairūs, jų spektras platus: nuo Amerikos nuosmukio ir Europos atsinaujinimo, Jungtinių Valstijų ir Kinijos sudaryto G-2 iki, ko gero, pavojingiausio visuotinio chaoso varianto. Jis pasižymėtų ekonominių, demografinių ir aplinkosaugos struktūrų griovimu. Visa tai reiškia nežinomybę dėl Europos ateities. Norėdama išvengti visapusiško nuosmukio, ji turi priimti aiškius sprendimus. Europos Sąjungos (ES) lyderiams reikalingi nuoseklūs euro zonos krizės sprendimai, paremti stipria Europos integracija.

Be to, ES šalims narėms svarbu apsispręsti dėl nacionalinio suvereniteto klausimo bei tolesnės plėtros aspektų. Turėtų ryškėti skirtis tarp ES ir euro zonos. Jeigu šie dalykai liks neišspręsti, Europa tiesiog judės nuo vienos krizės prie kitos. Ji neklestės, stokos stabilumo, gyvybingumo ir efektyvios institucinės struktūros. Apskritai, Europa turi tarnauti savo gyventojų interesams visuotinės konkurencijos kontekste. Tai yra kertinė idėja.

Pagal 2013 m. spalio 22 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (86)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras