Kaip jau rašyta, Armėnijos pasirinkimas stoti į Rusijos proteguojamą Muitų sąjungą (MS), užuot pasirašius Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga, paveiks šio bloko ir Rusijos žaidimo taisykles. Šį kartą pažvelkime, kaip gali pasikeisti situacija Pietų Kaukaze, o tiksliau – Kalnų Karabache.

Prie MS prisijungti Armėnija planuoja 2015 metais. Iki to laiko teks paruošti ir pasirašyti krūvą dokumentų, iš jų vieni svarbiausių bus tie, kurie reglamentuos Kalnų Karabacho statusą. Šio regiono tikriausiai laukia vienas iš keturių ateities scenarijų. Jis gali tapti MS nariu Armėnijos sudėtyje (t. y. pripažinus, kad ši teritorija priklauso Armėnijai) arba kaip nepriklausoma valstybė; taip pat galimi ir kiti variantai – Kalnų Karabachas lieka už MS durų dėl to, kad pripažįstama, jog tai – ne Armėnijos teritorija ir ji arba pripažįstama nepriklausoma, arba perduodama (grąžinama) Azerbaidžanui.

Kalnų Karabachas į MS pakliūva kaip Armėnijai priklausantis autonominis regionas. Šis scenarijus – vienas iš realiausių. Nors Kalnų Karabachas šiuo metu ir yra pasiskelbęs nepriklausoma valstybe, regiono specialistai pabrėžia, kad jis jau net ne de facto nepriklausoma valstybė, o defacto Armėnijos dalis.[1] Kad toks variantas būtų palankiausias oficialiajam Jerevanui, matome ir iš pastarųjų dienų įvykių šioje šalyje: Armėnijos akademikas ir Kalnų Karabacho nepriklausomybės aktyvistas Zoris Balajanas parašė 10 puslapių laišką V. Putinui, prašydamas Rusiją pripažinti Kalnų Karabacho nepriklausomybę. Tai sulaukė didžiulio dėmesio ir skirtingų reakcijų Armėnijoje,[2] o valdančiosios Respublikonų partijos frakcijos lyderis Armėnijos parlamente Galustas Saakjanas iškart atmetė bet kokius oficialius ryšius su šiuo laišku. Pasak jo, Kalnų Karabachas jau pasinaudojo savo laisvo apsisprendimo teise, todėl jis nemanantis, kad „nors vienas armėnas galėtų įsivaizduoti Karabachą esant kitos valstybės dalimi“. 

Iš Rusijos pusės taip pat girdisi užuominų, kad Armėnija pati galės nuspręsti, ką daryti su oficialiu Kalnų Karabacho statusu. „Ne Rusija turi spręsti dėl sienų. Jei Armėnijai atrodo, kad jos siena sutampa su siena tarp Kalnų Karabacho ir Azerbaidžano, Rusija turi priimti tokias žaidimo sąlygas“, – rugsėjo 25 d. televizijos tilto tarp Maskvos ir Jerevano, skirto Armėnijos ir Eurazijos integracijos projektui aptarti, metu pareiškė EurAzES instituto[3] direktorius Vladimiras Lepiochinas. Tiesa, tikrieji sprendimai priimami aukščiausio lygio politikų, o ne atviruose politiniuose forumuose.

Tačiau jeigu Kalnų Karabachas tarptautiniuose dokumentuose būtų paminėtas kaip Armėnijai priklausantis teritorinis vienetas, jis ateityje turėtų atsisakyti abiem valstybėms palankios „nepriklausomo Karabacho“ retorikos, kuria siekiama įteisinti ir pateisinti tai, ką Azerbaidžanas laiko neteisėtu jo teritorijos okupavimu.

Kalnų Karabachas į MS paklius kaip nepriklausoma valstybė. Dėl jau minėtų priežasčių kiek mažiau tikėtinas variantas, kad Armėnija norėtų paleisti Kalnų Karabachą iš po savo sparno, taip pat ir iš jo sklinda tokių pačių signalų. Tačiau, kaip rodo Z. Balajano laiškas, yra ir kitaip manančių asmenų. Kalnų Karabacho nepriklausomybės pripažinimas sukurtų dar vieną kvazivalstybėlę Kaukaze, iš esmės kontroliuojamą Rusijos. Viena vertus, tai pasitarnautų Armėnijai – ji galėtų drąsiai atmesti visus kaltinimus dėl Azerbaidžano teritorijų okupavimo, pirštu besdama į naują nepriklausomą valstybę. Kita vertus, tai vestų į faktinį abiejų valstybinių vienetų atskyrimą, o to nė viena pusė nenori. Kaip sakė Kalnų Karabacho premjeras Ara Arutiunjanas, tenkina ir dabartinė padėtis, kai egzistuoja „de facto bendros sienos su Armėnija“.[4] Taip pat nereikėtų pamiršti, kad Rusijos pripažinta nepriklausomybė Kaukaze reiškia tapimą lojaliu šios valstybės satelitu. Armėnijos žiniasklaidoje jau pasirodė nuogąstavimų, kad Kalnų Karabacho nepriklausomybės pripažinimo atveju Rusija į šį regioną ne tik įves savo karius, bet ir ims kontroliuoti neseniai atnaujintą Stepanakerto oro uostą.[5] 

Kalnų Karabachas lieka už MS durų kaip diskutuotinas ir Armėnijai nepriklausantis regionas. Pasak Gazeta.ru, tokia nuomonė sklando Kalnų Karabacho sostinėje Stepanakerte. Šios nepripažintos valstybės prezidento atstovas spaudai Davidas Babajanas sakė manantis, kad Armėnijos įstojimas į MS atspindi Kalnų Karabacho interesus, tačiau pridūrė, kad tikėtis, jog MS narės ar pati sąjunga pripažins jį kaip nepriklausomą tarptautinės teisės subjektą, yra labiau politinis noras nei reali galimybė.[6] Tokio scenarijaus neatmeta ir tinklalapio ArmeniaNow.com žurnalistė Naira Hairumjan, teigdama, kad neva paruošiamieji darbai dėl muitinės postų įrengimo tarp Kalnų Karabacho ir Armėnijos jau pabaigti.[7]

Šio diskutuotino regiono palikimas nuošalyje, tinklalapio Gazeta.ru nuomone, pasitarnautų visoms MS šalims: Baltarusija yra daug artimesnė Azerbaidžano, o ne Armėnijos partnerė, Rusija, vedama savų energetinių motyvų, taip pat pastaruoju metu stengiasi gerinti santykius su Azerbaidžanu, o Kazachstanas išvis buvo prieš Armėnijos priėmimą į MS neišsprendus Kalnų Karabacho problemos.[8] 

Prieš Armėnijai įstojant į MS, Kalnų Karabachas sugrąžinamas Azerbaidžanui. Šio beveik neįmanomo scenarijaus šalininkų balsai girdėti tik iš Azerbaidžano pusės. Politikos apžvalgininkas, Politikos inovacijų ir technologijų centro direktorius Mubarizas Achmedoglu įsitikinęs, kad Armėnijos prisijungimas prie Muitų sąjungos, kol neišspręstas Kalnų Karabacho klausimas, šiai sąjungai atneštų daug problemų, rašo newsazerbaijan.ru. Esą tai taptų precedentu ir kitiems separatistiniams regionams NVS šalių erdvėje: tai būtų ypač aktualu kitai MS valstybei – Kazachstanui, nes čia dėl etninių ar religinių priežasčių bet kada gali kilti separatistinių judėjimų. Apžvalgininkas priduria, kad jei Kalnų Karabacho klausimas būtų išspręstas (t. y. teritorija būtų grąžinta Azerbaidžanui) Armėnijos prisijungimo prie Muitų sąjungos metu, tai sustiprintų teigiamą MS įvaizdį Ukrainoje bei Moldovoje ir pademonstruotų Rusijos ištikimybę teritorinio vientisumo principui.[9]

Dar desperatiškesnis atrodo raginimas Baku manipuliuoti Briuselio energetiniais interesais, kad Kalnų Karabacho konfliktas būtų išspręstas Azerbaidžano naudai, kaip kad rašo Azerbaidžano žinių agentūros APA žurnalistas Vugaras Masimoglu. Esą ES, norėdama stiprinti savo įtaką Pietų Kaukaze, turėtų bendradarbiauti su subalansuotą užsienio politikos kryptį pasirinkusiu Azerbaidžanu, o šis, savo ruožtu, mainais už ekonominių ES interesų tenkinimą turėtų atvirai siekti Kalnų Karabacho konflikto sprendimo savo naudai.[10] 

Rusijos ir Armėnijos kryžkelė

Iš išvardintų keturių scenarijų nėra nė vieno, kuris visiškai patenkintų tiek Rusijos, tiek ir Armėnijos interesus. Iš esmės abi valstybės būtų linkusios laikytis dabartinio status quo: Rusijai tai padeda megzti santykius su pastaruoju metu vis turtėjančiu Azerbaidžanu, o Armėnija patylomis ir kantriai pratina pasaulį prie minties, kad okupuotos Azerbaidžano teritorijos iš tiesų yra neatskiriama jos dalis. Tačiau imtis veiksmų reikės, jei norima, kad Muitų sąjunga būtų vertinama kaip rimta pasaulio politikos žaidėja, o ne vien Rusijos ambicijų kiemas.

Pasirinkti iš tikrųjų nėra lengva – bet kokiu atveju negalima pamiršti Azerbaidžano, kuriam Rusija neseniai pardavė ginkluotės už beveik milijardą JAV dolerių. Kaip rašo Kaukazo regiono specialistas Laurence‘as Boersas, nors pasaulio žiniasklaida šiam regionui skiria vis mažiau dėmesio, įtampa kyla ne tik tarp konfliktuojančių pusių, bet ir šalių viduje. O nestabili vidaus politikos situacija, kaip žinome, yra labai palanki terpė karinio konflikto pradžiai.[11] Taigi, kad ir koks sprendimas bus priimtas, tai gali tapti vaikščiojimu peilio ašmenimis.

[1] Svante E. Cornell, Azerbaijan Since Independence (M. E. Sharpe, n. d.), p. 135.

[2] „200 Years after Gulistan: Armenian Scholar Urges Putin to ‚annex‘ Karabakh on Basis of Russo-Persian Peace Treaty“, Karabakh | ArmeniaNow.com, žiūrėta 2013 m., spalio 17 d., 200 years after.

[3] EurAzES (rus. EврАзЭС) yra Rusijos mokslinis centras, nagrinėjantis ir analizuojantis integracinius Eurazijos procesus; http://inst.eurasec.com/inst/.

[4] „CU and Borders: Will Karabakh Become Part of Common Customs Space or Be Separated by Customs from Armenia?“, Karabakh | ArmeniaNow.com, žiūrėta 2013 m. spalio 10 d., CU and borders .

[5] Naira Hayrumyan, „What Will Remain Of Karabakh After Russian Troops?“, Lragir.am, žiūrėta 2013 m. spalio 17 d., http://lragir.am/index.php/eng/0/politics/view/31105; „CU and Borders: Will Karabakh Become Part of Common Customs Space or Be Separated by Customs from Armenia?“, Karabakh | ArmeniaNow.com.

[6] „Армения неофициально приведет Нагорный Карабах в Таможенный Союз“, Газета.Ru | Политика, žiūrėta 2013 m. spalio 11 d., http://www.gazeta.ru/politics/2013/09/26_a_5670185.shtml.

[7] „CU and Borders: Will Karabakh Become Part of Common Customs Space or Be Separated by Customs from Armenia?“, Karabakh | ArmeniaNow.com.

[8] „Армения неофициально приведет Нагорный Карабах в Таможенный Союз“, Газета.Ru | Политика.

[9] „Нагорно-карабахский конфликт может приостановить процесс формирования Таможенного Союза“, Эксперт | Нагорный Карабах | „Новости-Азербайджан“, žiūrėta 2013 m. spalio 10 d., Нагорно-карабахский конфликт .

[10] „Will Armenia‘s Choosing Customs Union Change Europe‘s Attitude Towards Nagorno Karabakh Conflict?“, ANALYSIS, žiūrėta 2013 m. spalio 17 d., http://en.apa.az/news/198824.

[11] „‘The Unbearable Starkness of Choices‘. Twenty Years after the Cease Fire Laurence Broers Asks What Lies Between Solution and New Conflict in NK?“, COMMONSPACE.EU, žiūrėta 2013 m. spalio 18 d., http://www.commonspace.eu/eng/opinions/6/id2798.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.