Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Sveiki atvykę! (4)

Roman Jakovlevskij
2013 11 05

Neseniai vykusį oficialų Ukrainos premjero žaibo vizitą į Minską visi beveik užmiršo.

Į kai kurių strategų spėliojimus, kad svečias šį kartą bandys užsitikrinti Minsko paramą eurazijinių Kremliaus planų prilaikymui, rimtai žiūrėti neverta. Briuselis ir Maskva spaudimą Kijevui didina ne dienomis, o valandomis. Šiame mūšyje už Ukrainą apie svarbų Baltarusijos vaidmenį mėgstama kalbėti tik Minske. Juk, esant tokiai priklausomybei nuo Rusijos išteklių, Lukašenka, nedalyvaujant Putinui, gali viešai tik samprotauti apie ramų savo požiūrį į dabartinę Ukrainos eurointegraciją ir rodyti savo Nepriklausomybės rūmus. Mažai kas abejoja, kad kalbėdamas su Kremliaus šeimininku akis į akį jis laikosi kur kas santūriau.

Rimtai abejojama ir tuo, ar be Ukrainos dalyvavimo Putino eurazijiniams projektams bus lemta išsipildyti. O laikas spaudžia. Kai kurie prieš Putiną nusistatę optimistai prognozuoja, kad jis gali ir neišbūti iki dabartinės savo kadencijos pabaigos. Net kalbama, jog dabartiniam režimui Sočio olimpiada gali tapti paskutine, kaip sovietiniam režimui tapo Maskvos olimpiada.

Nieko džiugaus neprognozuojama ir dėl dabartinės Janukovyčiaus kadencijos, kuri turi baigtis rinkimais 2015 metais. Beje, tais pat metais turi baigtis ir eilinė Lukašenkos kadencija. Broliškose kaimyninėse šalyse pagyvėjusio politinio aktyvumo fone kai kuriems politikos orakulams parama dabartinio valdymo tęstinumui nebeatrodo akivaizdi ir Baltarusijoje.

Neišsipildė viltys tų Maskvoje, kurie Janukovyčiaus atėjimą į valdžią suvokė kaip revanšą už „oranžinę revoliuciją“. Net pats Janukovyčius Kremliui tapo beveik „oranžinis“. Todėl prieš kurį laiką šis kadras iš Donecko pradėjo gauti smūgius tai vadybininko Milerio, tai gydytojo Oniščenkos, kartu su patarėjo Glazjevo paaiškinimais.

O namuose Ukrainos prezidentui su smunkančiais reitingais lemiamą smūgį gali suduoti kylantys partijos „Udar“ (rus. „smūgis“) lyderio Vitalijus Kličko reitingai. Tarp oligarchų, su kuriais valstybės vadovas yra priverstas skaitytis, didėja nepasitenkinimas juo, o tiksliau – jo „šeima“. Kijeve kabama, kad prezidentas negalės taip ramiai kaip jo pirmtakai išeiti į atsargą. „Šeimos“ pasinėrimas į verslą gali pasirodyti toks gilus, kad atsistatydinęs prezidentas jau gali išgirsti laisvos ponios Julijos balsą: „Sveiki atvykę!“  

Ko tik istorijoje nebūna. Juk jo vyriausiojo sūnaus Aleksandro, tapusio milijardieriumi tėtušio prezidentavimo metais, godumas stulbina daug ką. Taip pat ir vyresnius oligarchus. Kai kuriems iš jų jis vis labiau ima trukdyti. Jei eurointegracija nepavyktų, laukia santykių aiškinimasis...

Verta atkreipti dėmesį į tai, kad tiksliai tuo metu, kai Minske buvo vizito premjeras Azarovas, Vašingtone viešėjo pirmasis vicepremjeras Arbuzovas, kuris laikomas „princo“ (taip Ukrainoje vadina vyriausiąjį prezidento sūnų) žmogumi. Kol kas šio veikėjo trišalės Muitų sąjungos sostinėse lyg ir nesimatė. Bet Ukrainos viršūnėlių jis laikomas įtakingesniu nei dabartinis premjeras. Taigi ant Potomako, o ne ant Svisločės krantų, kaip pučiasi Minsko strategai „nuo žagrės“, šiandien Ukrainoje turintys valdžią sprendžia šalies ateitį.

Tiesa, po sunkiai suprantamo Ukrainos premjero vizito į Baltarusijos sostinę Kijeve vėl apsilankė eurokomisaras Fiulė (Fuele). Tikslas aiškus: užčiuopti Janukovyčiaus pulsą ES sprendimų, žadančių tapti istoriniais, išvakarėse.   

Ukrainos žiniasklaidoje, taip pat ir Aukščiausiojoje Radoje niekas net nebandė susieti svečio iš Briuselio susirūpinimo Ukrainos likimu su Azarovo žaibo vizitu į Minską. Nepastebėtas liko ir kažkoks netikėtas Baltarusijos gynybos ministro kartu su gausia delegacija vizitas į Ukrainą tuoj po Azarovo grįžimo. Galima numanyti, kad Ukrainai pasitraukus į Europą pasijus ne tik ekonominės, bet ir karinės-techninės šalių kooperacijos permainos. Tuo ir galima paaiškinti kuklų vojažo dalyvių, taip pat ir buvusio Ukrainos gynybos ministro bei dabartinio pasiuntinio Minske admirolo Ježelio tylėjimą apie jo rezultatus. Manoma, kad apie tai greičiau prabils maskvietis gynybos pramonės kuratorius Dmitrijus Rogozinas nei jo kolegos iš Ukrainos ar Baltarusijos. Ir pats generolas Šoigu. Katras katram tada pasakys „Sveiki atvykę!“, parodys Vilniaus susitikimo rezultatai.

Atrodo, kad po paskutinio Fiulės vizito į Kijevą išryškėjo realios kompromiso dėl J. Tymošenko problemos sprendimo apybrėžos. Kai kuriais duomenimis, Janukovyčių tenkintų jos medicininė reabilitacija Vokietijoje be politinės reabilitacijos namuose. Tada 2015-aisiais Janukovyčiui Tymošenko, kaip kandidatė į prezidentus, mirtinos grėsmės nekeltų. Štai tokį slegiantį įspūdį paliko ledi J šalininkams eurokomisaro Fiulės vizitas į Kijevą. Bet kitiems eurointegracijos šalininkams toks galimas kompromisas su ES jau daro realų Asociacijos sutarties su Ukraina pasirašymą Vilniuje. Ar taip ir bus, turi paaiškėti po keleto ES pasitarimų spalio mėnesį.

O štai premjero Azarovo susitikimų Minske išdava - staiga, tuoj po jo išvykimo namo, kilusios bėdos dėl baltarusių pieno tiekimo į Ukrainą. Akivaizdu, kad po Ukrainos ir ES asociacijos sutarties pasirašymo muitų trijulei teks spręsti nemažai ir kitų problemų. Apie tai atkakliai primena Putinas ir jo patarėjas Glazjevas, kuris šią sutartį apskritai vadina Ukrainos savižudybe. Tokiuose apibūdinimuose galima įžvelgti Kremliaus nerimą, artimą panikai. Kai kurių apžvalgininkų nuomone, dabartinė situacija su Ukraina gali tapti Putinui antru po „oranžinės revoliucijos“ dideliu užsienio politikos pralaimėjimu. Maskvoje prakalbo net apie ketinimą įvesti vizų režimą su Ukraina. Bet, kaip žinome, kalbėdamas su Azarovu Baltarusijos valdovas, žaisdamas savo žaidimus, tokio susijaudinimo neparodė. Matyt, tikėdamasis kokios nors Kremliaus reakcijos. Galbūt jis pajus ją per numatomą susitikimą su Putinu Nepriklausomybės rūmuose, kur spalio pabaigoje vyks Eurazijos sąjungos kūrimui skirti pasitarimai. Kas žino, kuo gali baigtis Putino tylėjimas šį kartą? 

(Pirmą kartą straipsnis buvo publikuotas tinklalapyje charter97.org 2013 m. spalio 17 d.)

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 4)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (96)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras