









|
|
|
|
Euro zonos ekonomika iššūkių apsuptyje
2013 11 20

Euro zonos ekonomika per paskutinius tris mėnesius augo tik 0,1 proc. Tai parodė, kad optimizmas dėl atsigavimo po krizės dar pernelyg ankstyvas. Minėtus duomenis pranešė Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra Eurostat. Antrąjį šių metų ketvirtį euro zonos ūkis išsikapstė iš recesijos, o jo augimas tuomet buvo 0,3 proc. Būta prognozių, kad panašios tendencijos turėtų išsilaikyti.
Pagrindinė netikėto ekonomikos sulėtėjimo priežastis buvo Prancūzija. Jos ūkis trečiąjį ketvirtį smuko 0,1 proc. Taip nutiko nepaisant Europos Komisijos (EK) prognozių, kad šioje šalyje tęsis augimas. Antrąjį ketvirtį jis siekė 0,5 proc. Prancūzijos finansų ministras Pierre`as Moscovici vis dėlto pabrėžė, kad jo valstybėje gamyba atsigauna, stiprėja produktyvumas. Pasak jo, trečiasis ketvirtis žymi tam tikrą pauzę, tai nėra staigmena. Dar svarbiau, jog tai nėra sugrįžimas į recesiją.
Vokietijos ekonomikos augimas taip pat buvo silpnesnis, negu tikėtasi: 0,3 proc., palygti su 0,7 proc. ankstesnį ketvirtį. Vokietijos statistikos biuras Destatis pažymi, kad didžiausia euro zonos ekonomika išlieka pagrindiniu bloko atsigavimo varikliu. Pietų Europos valstybėse taip pat nieko pernelyg pozityvaus. Ispanijos ekonomika augo 0,1 proc., o Italijos susitraukė 0,1 proc.
Stiprus euras, silpnas eksportas, sumažėjusi perkamoji galia, didžiulis nedarbas yra faktoriai, lėtinantys atsigavimą. Dėl visų šių priežasčių Europos centrinis bankas (ECB) priėmė netikėtą sprendimą. Jis sumažino palūkanų normas iki rekordiškai žemų 0,25 proc. Toks žingsnis žengtas siekiant išvengti defliacijos euro zonoje.
Ar toks sprendimas pasiteisins, bus matyti. Europos Komisija (EK) vis dar prognozuoja 1,1 proc. ekonomikos augimą kitiems metams ir 1,7 proc. 2015 metams.
Pagal 2013 m. lapkričio 15 d. EU Observer informaciją parengė Irma Baranauskaitė. |
|
|
Straipsnis komentarų neturi |
|
|
Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus. |
|
|
|
|


Iššūkių aplinkai geopolitika (921) 2017 03 08

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.
Vokietijos biudžeto perteklius rekordinėse aukštumose (128) 2017 03 01

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.
Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (224) 2017 02 22

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.
Kinijai reikalinga nauja strategija (297) 2017 02 15

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje.
Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (79) 2017 02 08

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas. |
|