Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Kremlius prieš žiemos olimpiadą: Sočį šarvuoja, o Kaukazą provokuoja (9)

Inga Popovaitė, politikos apžvalgininkė
2013 11 20

Iki žiemos olimpinių žaidynių Sočyje lieka vis mažiau laiko. Vienas didžiausių galvos skausmų Kremliui yra užtikrinti šio pasaulinės svarbos renginio saugumą. Atrodytų, nieko nuostabaus, juk kiekvienos olimpinės žaidynės yra masinis renginys, kuriam reikia didžiulių saugumo pajėgų. Bet Sočio atvejis išskirtinis dėl geografinės padėties: pasaulinė žiemos sporto šventė vyks vos už kelių šimtų kilometrų nuo neramaus Šiaurės Kaukazo regiono.

Pasekmių sulauks ir teroristų artimieji

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmomis lapkričio dienomis pasirašė federalinių įstatymų pakeitimus, susijusius su kova su terorizmu. Vienas iš esminių įstatymų pakeitimų punktų – teroristų artimieji turės atlyginti teroro išpuolio padarytus nuostolius. „Artimaisiais“ apibrėžiami tie asmenys, kurių gyvybė, sveikata ir gerovė yra vertinami teroristo dėl jo (jos) asmeninių ryšių su jais.

Taip pat numatytos sankcijos už mokomųjų stovyklų kovotojams (įstatyme jie vadinami teroristais) rengimą ir teroristinių organizacijų kūrimą.

Pasak Rusijos žiniasklaidos, už teroristinės organizacijos įkūrimą gresia 15–20 metų įkalinimas ir piniginė bauda iki 1 mln. rublių (apie 79 400 Lt); dalyvavimas tokios organizacijos veikloje baudžiamas 5–10 metų laisvės atėmimu ir 500 tūkst. rublių (apie 39 700 Lt) bauda. Tokia pat bausmė (iki dešimties metų nelaisvės ir pusės milijono rublių bauda) laukia ir teroristų rengimo stovyklų organizatorių.

Saugumą užtikrins nepilotuojami lėktuvai

Sugriežtintas antiteroristinis įstatymas yra tik viena iš priemonių, kurių Kremlius imasi siekdamas užtikrinti Sočio olimpinių žaidynių saugumą. Rusijos saugumą nagrinėjantis analitinis tinklalapis agentura.ru pateikia detalią apžvalgą, kas laukia Sočio olimpiados svečių. Apibendrinant galima teigti, kad tie, kurie teikia pirmenybę privatumui, turėtų nesinaudoti nei mobiliaisiais telefonais, nei nemokamu ir greitu bevieliu internetu lankydamiesi Sočyje olimpiados metu.  

Tačiau Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FST) neapsiribos vien tik komunikacijos sekimu. Sočyje jau įrengta daugiau kaip 5 500 naujų vaizdo stebėjimo kamerų. Diduma jų vaizdo įrašą atmintyje saugos 10 dienų, bet už 309 iš jų tiesiogiai atsakinga FST ir šios kameros vaizdo įrašą atmintyje saugos 90 dienų.

Nepilotuojami lėktuvai – dar viena priemonė, turėsianti užtikrinti ir dalyvių, ir žiūrovų saugumą per olimpiadą. Sočyje skraidys tiek Rusijoje, tiek ir kitose valstybėse pagaminti nepilotuojami lėktuvai. Beje, tai bus pirmas kartas, kai su jų pagalba bus stebimos olimpinės žaidynės: tai buvo planuojama Londone, tačiau nepavyko gauti reikiamų leidimų, agentura.ru spausdinamame straipsnyje rašo Andriejus Soldatovas ir Irina Borogan.

Dar pridėkime 40 000 policininkų, prižiūrinčių tvarką ant žemės, bei povandeninių laivų sekimą siekiant užtikrinti saugumą iš Juodosios jūros pusės, ir pamatysime Rusijos Didįjį Brolį visoje galybėje.

Tačiau FST tvirtina, kad niekas Sočyje nesijaus kaip koncentracijos stovykloje. „Ar žinote, kad Londone ant namų stogų buvo įrengta priešlėktuvinė ginkluotė ir tykojo snaiperiai? Ar žinote, kad gyventojai prieš tai protestavo, bet teismas atmetė jų ieškinius? Sočyje to nebus.  Olimpinį parką juosė elektrinė tvora, kurios įtampa siekė 5 000 voltų. Gatvės, visos viešosios erdvės buvo prigrūstos vaizdo kamerų. Jos buvo įrengtos netgi tualetuose. To Sočyje taip pat nebus. Mūsų saugumas, patikėkite, bus nepastebimas ir nekrintantis į akis“, – spaudos konferencijoje, skirtoje Sočio saugumo klausimams, žurnalistus tikino FST atstovas Aleksejus Lavriščevas.

Kiršinantys nacionalistiniai komentarai

Tačiau pasiklausius kai kurių Rusijos politikų atrodo, kad šių priemonių maža. Valstybės Dūmos vicepirmininkas ir nacionalistinės Liberaldemokratų partijos lyderis Vladimiras Žirinovskis pareiškė, kad Šiaurės Kaukazą reikėtų aptverti spygliuota tvora ir mažinti čia gyvenančių musulmonų gimstamumą įvedant pinigines baudas už trečiojo vaiko šeimoje gimimą. Tokiais radikaliais pareiškimais politikas švaistėsi kalbėdamas TV kanalo „Rossija 1“ laidoje „Dvikova“ (Poedinok), kurios visą įrašą galite pažiūrėti čia.

Nenuostabu, kad tokia jo pozicija sukėlė nemažą pasipiktinimą Šiaurės Kaukaze. Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas po poros dienų savo „Instagram“ socialinio tinklo paskyroje išplatino pareiškimą, kuriame V. Žirinovskį išvadino nemoraliu, neatsakingu ir apgailėtinu politiku ir pareiškė tikintis, kad V. Putinas neleis Rusijoje kilti tautinei ir religinei nesantaikai. Oficiali Čečėnijos valdžia pareiškė imsiantis veiksmų, kad V. Žirinovskis atsakytų už savo žodžius ar net būtų nušalintas nuo pareigų už nacionalinės nesantaikos kurstymą. Raginimas V. Žirinovskį atstatydinti iš pareigų pasigirdo ir iš Dagestano, о Ingušija ir Šiaurės Osetija pareiškė, kad šio politiko žodžius turėtų įvertinti Rusijos generalinė prokuratūra.

Savo lyderio žodžiais pasipiktino ir Liberaldemokratų partijos skyriaus Čečėnijoje nariai, pareiškę, kad negali būti nariais partijos, kurios lyderis švaistosi fašistine ir kukluksklano ideologija, todėl stabdo savo narystę LDP.

O kaip į šį radikalo išsišokimą sureagavo oficialioji Maskva? Ogi beveik niekaip. „Aš Jums turiu didelį prašymą. Jūs turite stabilų elektoratą, susiformavusį per du dešimtmečius. Manau, kad nėra reikalo kreiptis į atskirą savo rinkėjų dalį tam, kad tarp jų paskleistumėte savo poziciją, prieštaraujančią pagrindiniams mūsų šalies principams“, – taip V. Žirinovskiui kalbėjo asmeniškai su juo susitikęs Rusijos prezidentas. Aišku, V. Putino pagrūmojimas pirštu šį tą reiškia, tačiau pasipiktinusiam Šiaurės Kaukazui to gali ir neužtekti.

Tiesa, nereikėtų pamiršti, kad tai nėra pirmas V. Žirinovskio neapykanta dvelkiantis pareiškimas (prisiminkime kad ir jo grasinimus Baltijos valstybėms), todėl iš esmės svarbiau ne pats faktas, kad šis politikas skleidžia neapykantą Šiaurės Kaukazo musulmonams, o tai, kad panašios mintys nesvetimos ir kitiems. Pavyzdžiui, po Maskvos sankcionuoto rusų nacionalistų maršo televizijos „Russia Today“ vyriausioji redaktorė Margarita Simonian savo asmeniniame tinklaraštyje teigė, kad rusams, norintiems išsaugoti krikščionišką Rusiją, nėra jokio kito kelio, kaip tik gimdyti daugiau vaikų ir imtis aktyvesnės asimiliacijos politikos. „Kitaip pasiekti, kad čia nebūtų čiurkų, chašių, juodašiknių ir siauraakių, nepavyks“, – šis sakinys, vėliau pašalintas iš originalaus įrašo, bet išlikęs ankstesnėse teksto kopijose, sukėlė didelį pagrindinio čečėnų ekstremistų informacijos portalo kavkazcenter.com pasipiktinimą.

Provokacijos – sąmoningas žingsnis?

Nacionalistinės ir antimusulmoniškos nuotaikos Rusijos visuomenėje ne naujiena. Kaip ir nacionalistinės idėjos ir prieš kitataučius bei kito tikėjimo žmones nukreiptos idėjos nėra išskirtinis rusų bruožas. Tačiau šiuo metu, prieš pat olimpines žaidynes, tokia atvira panieka kitataučiams Rusijos piliečiams yra ypač pavojinga dėl šių žaidynių saugumo. Bet kodėl Kremlius nesikiša ir netgi iš esmės leidžia didėti neapykantai tarp etninių rusų ir kitų tautybių Rusijos piliečių?

Jei Rusijoje funkcionuotų demokratija, ir leidimą Rusijos nacionalistų eitynėms, ir įžeidžius komentarus galima būtų iš dalies teisinti žodžio ir minties laisve ar bent jau tikinti, kad visa tai neatspindi oficialios Kremliaus pozicijos.

Bet realybė Rusijoje yra kiek kitokia ir tikriausiai drąsiai būtų galima teigti, kad niekas nevyksta be Kremliaus žinios. Todėl ir oficialus leidimas nacionalistų demonstracijoms, ir įžeidūs proputiniškos televizijos redaktorės komentarai, nukreipti prieš kitataučius, ir galų gale realių veiksmų prieš V. Žirinovskį nebuvimas parodo, kad vis dėlto Kremlius tokiems nacionalistiniams protrūkiams visai neprieštarauja.

Šioje vietoje norom nenorom peršasi sąmokslo teorija: neva leisdamas tokias provokacijas Kremlius siekia išprovokuoti musulmonų ekstremistus, kad šie imtųsi veiksmų per olimpines žaidynes. Tokiu atveju Rusijos veiksmai slopinant Šiaurės Kaukazo kovotojus, be abejonės, pasaulio būtų suvokiami kaip kova su terorizmu, o ne kaip kova su nepriklausomybės siekėjais. Tačiau net ir nepasiduodant šiai minčiai aišku viena: nacionalistinių ir antiislamiškų idėjų stiprėjimas šioje šalyje saugumo Sočio olimpinėms žaidynėms tikrai neprideda.

Šaltiniai: kremlin.ru, rt.com, newsru.com, agentura.ru, sovsport.com, chechnya.gov.ru, rferl.org, riadegerstan.ru, kavkaz-uzel.ru, top.rbc.ru, delfi.lt, en.ria.ru, m-simonyan.livejournal.com, aftershock.su, kavkazcenter.com. 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 9)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras