Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  O dabar Putinas važiuoja į Jerevaną (207)

Roman Jakovlevskij
2013 11 22

Pasakos apie galimą Muitų sąjungos išplėtimą, į ją įstojant Turkijai, Indijai, Vietnamui, suvokiamos kaip kipšo pinklės.

Kol Putinas apie Ukrainos eurointegraciją aiškinasi su Janukovyčiumi tai Sočyje, tai lyg ir Maskvoje (iki šiol gerai nežinoma, kur), Kremliaus eilėje atsirado Armėnija. Jau ne paslaptis, kad gruodžio pradžioje Putiną išvys Jerevane, kur jis senokai bebuvo. Atėjo metas padėtį išsiaiškinti vietoje.  

Po paskutinio vizito į Maskvą Armėnijos prezidentas pateikė Europai nemalonų siurprizą. Jis staiga pareiškė, kad jo šalis jau nori stoti į Putino Muitų sąjungą (MS). Ir Briuselis su savo ketinimais priartinti prie savęs Armėniją staiga pritilo.  

Apie galimą Armėnijos įtraukimą į eurazijinį Muitų sąjungos projektą buvo kalbama ir muitų trejeto aukščiausio lygio susitikime Minske. Visi armėnų žodžiai apie Rytų ir Vakarų laisvosios prekybos zonų suderinamumą nelaikomi rimtais nei tų, nei tų. Kaip ir Ukrainos, besirengiančios Vilniaus pasitarime pasirašyti Asociacijos su ES sutartį, atveju. Ukrainos prezidento ir premjero svarstymai apie tariamą dviejų integracijos variantų tuo pačiu metu neprieštaringumą atrodo arba naivūs, arba klaidinantys. Laisvosios prekybos zonos sąlygos abiejose sąjungose yra nesuderinamas dalykas. Taip sakoma ir Maskvoje, ir Briuselyje. Nes ko gi reikėtų taip laužyti ietis dėl Ukrainos.

Įdomu tai, kad Putinas atvyks į Jerevaną tuoj po Vilniaus aukščiausio lygio Rytų partnerystės pasitarimo ir ESBO valstybių užsienio reikalų ministrų susitikimo Kijeve išvakarėse. Suprantama, kad Vilniuje Armėnija tikriausiai bus išpliekta dėl Asociacijos su ES sutarties parafavimo sužlugdymo, o Kijeve Jerevanas bus baramas už Karabachą. Šį kartą, tikėtina, daug smarkiau nei anksčiau.  

Nuo 1992 metų ESBO Minsko grupė vykdo taikaus konflikto sureguliavimo derybas. Azerbaidžanas reikalauja, kad būtų išsaugotas teritorijos vientisumas, o kadangi Kalnų Karabacho respublika nėra viena iš derybų šalių, nepripažintos respublikos interesus gina Armėnija. Šiuo klausimu Azerbaidžaną palaiko Turkija.

Šiandien naftingasis Azerbaidžanas jaučiasi daug tikresnis. Jo karinis biudžetas yra didesnis už visą Armėnijos BVP. Ir Baku net leidžia sau priekaištauti Turkijai dėl kai kada Jerevanui rodomo „švelnumo“. Ir toliau santykiuose su Azerbaidžanu laikydamasi doktrinos „dvi valstybės – viena nacija“ (kažkas pažįstamo ir kalbant apie kitas šalis, ar ne?), Turkija dar kartą priminė, kad yra pasirengusi atidaryti sieną su Armėnija ir atnaujinti susisiekimą geležinkeliu, jeigu Kalnų Karabachas bus grąžintas Azerbaidžanui. Tai Turkijos URM vadovas Ahmetas Davutoglu pareiškė per Užsienio reikalų parlamentinės komisijos posėdį.

Kai kurių ekspertų nuomone, Kremlių visiškai tenkina ir Armėnijos eurointegracijos proceso sustabdymas, ir teberusenantis Karabacho konfliktas. Tai leidžia jam laikyti Armėniją savo geopolitinėje orbitoje. Bet ir ESBO bei ES dorai nežino, ką su tuo toliau daryti. Žinoma, niekas rimtai net nemano, kad sutaikant Jerevaną ir Baku tarpininku galėtų tapti Minskas.

Apie tai iš Minsko sklidę pareiškimai ir užuominos liko tik tušti žodžiai. Apie baltarusių dalyvavimą primena vien pavadinimas „ESBO Minsko grupė“. Kadaise, Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos laikais, į jos taikdariškas ambicijas buvo žiūrima rimčiau. Dabar gi jos vadovybės politika tapo galvos skausmu (bet nelabai stipriu) ir ES, ir MS. Nuolatiniai ir netikėti Baltarusijos vadovo pasirodymai Armėnijoje kelia daugiau klausimų, nei yra atsakymų. Taip pat ir MS partneriams. Klausimai dar labiau stiprėja, kai Baltarusijos generolas – pasiuntinys Armėnijoje bando nevykusiai paaiškinti tuos ar kitus savo šeimininko pasažus.

O čia dar 2013 m. lapkričio 5 dienos įvykiai Jerevane, pritraukę daug dėmesio padėčiai Armėnijoje. Šios Pietų Kaukazo respublikos sostinėje vyko policijos ir protesto akcijos dalyvių susirėmimai, neapsieita be dūmų užtaisų ir Molotovo kokteilių. Daugelis stebėtojų nurodo, kad akcija vyko vis stiprėjančių aparatinių-biurokratinių manevrų fone. Ir Maskva negali likti nesureagavusi į tokį įvykių Armėnijoje derinį. Greičiausiai Armėnijos visuomenėje vykstantys vidaus politikos procesai privers Putiną koreguoti gruodžio mėnesio vizito į Jerevaną planus. Reikia taip pat turėti omeny, kad anaiptol ne visi Armėnijos visuomenės sluoksniai palaikė staigų valstybės vadovo posūkį į eurazijinės, o ne į europinės integracijos pusę.

Galima priminti, kad naujosios Putino užsienio politikos doktrinos šviesoje dabar į bet kurias antivyriausybines akcijas šalyje – Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) narėje Kremlius žiūri kaip į grėsmę savo interesams. Pagal Putino idėją, juos išsaugoti turi padėti kuriama Eurazijos ekonominė sąjunga, kurioje šiandien yra tik KSSO narės. Žodis „ekonominė“ neturi nieko klaidinti. Visoms eurazijinio projekto šalims ekonomika ir yra politika. O visos pasakos apie galimą MS, Vieningos ekonominės erdvės pirmtakės, plėtrą, į ją įstojant Turkijai, Indijai, Vietnamui, suvokiamos kaip kipšo pinklės.

Roman Jakovlevskij, specialiai tinklalapiui charter97.org

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 207)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (97)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras