Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Žvilgsnis iš Baltarusijos: Rytų partnerystė ir sėkmės galimybė (1)

Komentarai:

VIDMANTAS MAROZAS UK WISBECH, 2013 11 26 00:10
1.PAGRINDINIS GEOPOLITINIS ZAIDEJAS EUROPOJE YRA EUROPOS SAJUNGA

2.KOL ES POLITIKAI NEISSAKYS SAVO POLITINIO NORO
KAD EUROPOS SAJUNGA YRA SAVARANKISKA KETVIRTA GEOPOLITINE JEGA PO
JAV
KINIJOS
RUSIJOS
SVELNIAI TARIANT RYTU EUROPOS BLICKRYGAS JUOKDARIU DARBAS

3.EUROPOS SAJUNGA NETURI
ES KONSTITUCIJOS
NEAPSISPRENDUSI KOKIA BUS
SOEDINENYJE STATY EVROPY-JAV ANALOGAS
AR SSSR ANALOGAS TIK KAPITALISTINIS
NETURI ES KARIUOMENES
ES KARINES DOKTRINOS

YRA NEJURIDINIS ASMUO GYVENANTIS DEJURE IR DEFAKTO
IR ES VISI VEIKSMAI JURIDISKAI NETEISETI
TAI GALES UZGINCITI NEGI PIRMOKAS

4.NUO 2015 PRADES KLESTETI EVRAZIJA
TURES
EVRAZIJOS KONSTITUCIJA
EVRAZIJOS KARIUOMENE
EVRAZIJOS KARINE DOKTRINA

ANTRAME EVRAZIJOS PLETYMO ETAPE PLANUOJAMA PRIIMTI KINIJA IR KITAS SALIS EVRAZIJA SUDARYS 36 PASAULIO SALIS BUS PIRMA GEOPOLITINE JEGA PASAULYJE IR SU NEJURIDINE ES ISVYS NIEKAS NESNEKES

5.NUPLUKDZIUS PORA PAVANDENINIU LAIVU I KUBA SU 48 KONTEINERINEMIS BALISTINEMIS RAKETOMIS PRIMENU TEISETAI IR PALIKUS JAS NERYBUOTAM LAIKUI 99 MYLIOS NUO JAV
BUS KAIP PER KARYBU KRIZE GREITAI SUKURTAS MOLOTOVO RIBENTROPO PAKTAS-2 IR PAVOGTI ARKLIAI-SOCIALISTINES SALIS ZASELIA GRIZTA I EVRAZIJOS GARDA RUSIJOS ITAKOS ZONA IS KURIUOS IR BUVO PAVOGTI

5.NEZINAU KAS DEDASI SU VAKARAIS BET JIE MASTO VIRTUALIAI,O NE REALIAI PER SAVO VALDOMO CHAOSO
TEORIJAS BAIGIA ISVYS SVELNIAI TARIANT NUSIGRYBAUTI
NEJAUCIA LAIKO TEKMES IR ESANCIOS SITUACIJOS
VISAI PRARADO POLITINE INTUICIJA

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (921)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (128)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (224)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (297)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (79)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras