Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Gazos Ruožas: praėjus metams po karinės operacijos – humanitarinė krizė (14)

Komentarai:

VVER, 2013 12 06 20:09
To straipsnio autorė:

Na, kai tie palestiniečiai remia/rėmė visokias teroristines organizacijas (PLO), ko čia stebėtis, kad žydai prisiima daugiau kontrolės, nei, iš pažiūros, reikėtų.

Bėje, taip pat vyrauja mitas, kad palestiniečiai (ar kiti musulmonai) Izraelyje kažkaip represuojami. Iš tikrųjų, jeigu jie neturi įtartinos kriminalinės istorijos, gali gan greit gauti Izraelio PILIETYBĘ, su kuria įgauna visas teises į darbą, žemę, visus, socialinius patogumus, kaip ir paprasti Izraelitai. Dievaž, jie net gali laisvai rinkti SAVO partijas į Knesetą :)))

Vytenis to Remis, 2013 12 04 19:22
Į tavo klausimą labai paprasta atsakyti.Juk kiekvienas verslininkas ar stambus žemdirbys prieš pradėdamas dirbti pasidomi saugumo garantijomis.Tu juk nepradėsi statyti gamyklos ar dirbti žemės,kai yra nemaža tikimybė,kad gamyklą apšaudys Izraelio tankai,o dirbamą žemę suniokos bombos,paleistos iš Izraelio karo lėktuvų.Verslui reikia elementarių saugumo garantijų,kurių palestiniečiams Gazos ruože niekas negali suteikti.

straipsnio autorė, 2013 12 04 15:06
Remi,

Tavo klausimas - visiškai suprantamas, nes apie įvairias okupacijos išraiškas retai kada yra (tarptautinėje žiniasklaidoje) kalbama. Kaip vanduo iš Jordano upės šiaurinio baseino yra užtvankų sistemomis ir šuliniais nukreipiamas Izraelio link, kas vyksta Jordano upės slėnyje, kuris yra labai derlingas, bet palestiniečiai žemės ūkį gali vystyti tik 5 jo procentuoje, ir t.t., yra nevisiems žinomi dalykai. Vakarų Kranto Area C (pati derlingiausia; 60% viso Vakarų Kranto) yra valdoma Izraelio (military and civil control), ten pilna industrinių nausėdijų, kur auginamos datulės ir kiti vaisiai, nešantys pelną ne palestiniečiams, o nausėdijų gyventojams ir pačiam Izraeliui. Tad nenuostabu, kad galima pamanyti, jog žmonės nieko nedirba ar nepardavinėja. Vandenį, besikaupiantį tos pačios upės baseine, palestiniečiams reikia pirkti iš jį privatizavusios Izraelio kompanijos Mekorot; nausėdijų gyventojams jis pigesnis nei žmonėms, kurių krašte tas vanduo iš tikro randasi. Ką tai daro žemės ūkiui - lengva nuspėti (t.y., nepadeda).

Kalbant apie Gazos ruožą, į jį atitekantis per Gazos slėnį vanduo taip pat yra Izraelio dalinai nukreipiamas. Gruntinio vandens pasidaro mažiau, jame pasidaro daugiau nitratų (viena priežasčių, dėl ko vanduo Gazoje tuoj pasidarys visiškai netinkamas vartojimui). O kaip šitame ruože vystyti pramonę, kai negalima beveik nieko importuoti ir eksportuoti, irgi yra geras klausimas.

Kitaip sakant - negalėjau į savo straipsnį sudėti štai tokių svarbių dalykų, bet juos žinant, sunku kaltinti žmones tingumu ar dar kuo, kai jie yra ribojami šitokiomis svariomis priemonėmis.

Beje, Pasaulio Bankas neseniai apskaičiavo, kiek Izraelio okupacija (be žmonių gyvybių, aišku) kainuoja visai Palestinai: www (.) worldbank(.) org/en/news/press-release/2013/10/07/palestinians-access-area-c-economic-recovery-sustainable-growth

Tikiuos, ši informacija kiek geriau nušvies tam tikras aplinkybes, kurios stipriai riboja tai, ką pats gana tikslingai įvardijai (tik priežastys to, ką įvardijai, šiek tiek skiriasi).

Ir...dėkui už skaitymą:)



GRU pasekejas to Remis, 2013 12 04 15:06
:DDD super komentaras, istacius i Palestinos vieta Lietuva, ir i Izraelio vieta Rusija, gauname kitas realija :)))
"Na su Lietuva tai man vis tik daugiau klausimų negu atsakymų: kodėl lietuviai neturi jokios pramonės, žemės ūkis taip pat nekaip atrodo. Toks įspūdis kad pagrindinis darbas yra rėkti, kad Rusija blogai, kad jie okupantai"
Tai kur suo pakastas???

GRU pasekejas, 2013 12 04 15:01
Na paradoksas yra visai kitur :)
Kad palestinieciai tinginiai, cia vienas klausimas, bet Izraelio naudojama politika nepriimtina, bet kokiu atveju! Isivaizduokit, vat Rusija laikytu tokioj blokadoj kokia Cecenija? Taigi butu didziausias skandalas, visi kanalai tiesiogine tranliacija rodytu, kaip dabar is Kijevo! Vat tik kad cia Amerikieciu draugai juk, kiti standartai... O juk Izraelis stato namus OKUPUOTAME vakaru krante, ir net neketina tu teritoriju grazinti, tai sitas karas ir nesantaika truks amzinai...

Remis, 2013 12 04 14:24
Na su Palestina tai man vis tik daugiau klausimų negu atsakymų: kodėl palestiniečiai neturi jokios pramonės, žemės ūkis taip pat nekaip atrodo. Toks įspūdis kad pagrindinis darbas yra rėkti, kad Izraelis blogai, kad jie okupantai. Bet kad jokios palestinos valstybės kaip ir nėra buvę...

VVER, 2013 12 03 16:14
To Žygeivis:
Esu skaitęs istorijų, kad arabai pardavinėjo žydams žemes, bet tikėjosi, kad greit kils karas ir galės jas lengvai susigrąžinti :)) Bet išėjo truputį kitaip :))

sabas, 2013 12 03 07:03
ei, o kur Marozas iš UK?Pasiilgau šio emigranto labusėlio...

Vytenis, 2013 12 02 22:45
Turėdami tokias galingas karines pajėgas žydai galėtų lengvai ir nesunkiai išstumti "HAMAS" kovotojus iš Gazos ruožo.Problema ta,kad Izraelio karinė ir politinė vadovybė "HAMAS" eliminavimu nėra suinteresuota.Jei neliks "HAMAS",neliks ir okupacijos pateisinimo.

Žygeivis, 2013 12 02 21:59
Kažkaip visi mato dabartį ir visiškai pamiršta, kokia buvo pati pradžia... :)

O ji buvo lygiai tokia pati, kaip dabar Lietuvoje...

Gobšūs ir kvaili arabai masiškai pardavinėjo savo žemes atvykėliams žydams, kuriems užteko ir pinigų, ir proto tas žemes pigiai supirkti.

Rezultatas dabar akivaizdus net visiškiems debilams...

Laura, 2013 12 02 17:08
Aciu,Justina, kad rasai tai, ko ziniose nerodo. Labai idomus straipsnis!

VVER, 2013 12 02 16:32
Dėkui už straipsnį. Na, man atrodo, kad palestiniečiai Gazoje turėtų ir geriamojo vandens, ir darbo, jei ten nešeiminikautų tokie pridurkai kaip "Hamas", besistengiantys leisti raketas į Izraelį kiekviena laisva proga.

labusas, 2013 12 02 12:39
nu ten visada visokios krizės, bet paprasčiausiai - vandens trūkumas...

Birute, 2013 12 02 12:21
manau kad niekaip nesuprasim kol patys to nepajusim ant savo kailio

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (196)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (47)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (145)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (5)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (12)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras