Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Bulgarija: šalis, kur bėdos po vieną nevaikšto (11)

Inga Popovaitė, politikos apžvalgininkė
2013 12 04

Bulgarai nerimsta jau beveik metus

Gatvės protestai Bulgarijoje nerimsta beveik metus. Sausio pabaigoje dėl padidėjusių komunalinių paslaugų kainų prasidėję protestai, vėliau peraugę į apskritai nepasitenkinimą korupcija, skurdu, oligarchija ir pan., privertė atsistatydinti Boiko Borisovo vyriausybę. Tačiau net ir po rinkimų gegužės mėnesį bulgarai nenurimo.

Gatvės protestai atsinaujino po to, kai dabartinė Plameno Orešarskio vyriausybė naujuoju Nacionalinio saugumo agentūros vadovu bandė paskirti kontroversiškai  vertinamą žiniasklaidos magnatą Delianą Pejevskį. Protestuotojų skaičius kiek sumažėjo vasarą, protestai daugiausia vyko pajūryje, tačiau Bulgarijos vyriausybei grįžus į darbą rudenį į Sofiją grįžo ir protestuotojai.

Naujausia protestų banga kilo kartu su spalio 25 dieną prasidėjusia Sofijos universiteto „okupacija“: grupė studentų, užėmusi centrinį universiteto pastatą, vėliau jame užsirakino. Kasdien tūkstantinės protestuotojų minios reikalauja dabartinės koalicinės vyriausybės, kurią sudaro Bulgarijos socialistų partija (BSP) ir Bulgarijos turkų partija „Judėjimas už teisę ir laisvę“ (DPS), atsistatydinimo.

Gyventojų apklausos rodo, kad studentų protestus palaiko 60–70 procentų bulgarų, o vyriausybės atsistatydinimo nori kiek daugiau nei trys ketvirčiai (76 proc.) šalies gyventojų. Kitos apklausos rodo, kad vyriausybę palaiko mažiau nei penktadalis šalies gyventojų (19 proc.).

Universalūs protestuotojų siekiai

Pasak Bulgarijos žiniasklaidos, studentai dabartinę vyriausybę laiko visų lig šiol Bulgarijos politinį ir socialinį gyvenimą lydinčių blogybių – oligarchijos įsigalėjimo, skaidrumo ir atsakomybės trūkumo, nepriklausomos teisėsaugos nebuvimo, ekonominės nelygybės, elito arogancijos – įsikūnijimu ir siekia moralinės revoliucijos.

Sofijos universiteto konstitucinės teisės profesorius Georgijus Bliznaškis mano, jog studentams pavyks pasiekti, kad dabartinė vyriausybė atsistatydintų. Pasak jo, universiteto užėmimas pats savaime yra ganėtinai drastiškas žingsnis, todėl valdantieji turėtų atsistatydinti ir skelbti naujus rinkimus, kad užkirstų kelią dar „ekstremalesniems veiksmams“.

Tačiau kol kas bent jau iš Bulgarijos socialistų partijos stovyklos garsių kalbų apie galimus išankstinius rinkimus negirdėti. Viena priežasčių – šie protestai nėra kas nors naujo (ES tą patį Bulgarijai kartoja nuo pat jos prisijungimo prie šio bloko), o protestuotojų siekius iš esmės galima vadinti universaliais – juos nesunku būtų pritaikyti ir Lietuvoje, ir bet kurioje kitoje pasaulio valstybėje. Tokios nuomonės laikosi ir dabartinė Bulgarijos teisingumo ministrė Zineida Zlatanova, cituojama BBC. Ji pritaria, kad protestai yra „įspėjantys“, tačiau kartu pabrėžia, jog jie yra nukreipti ne prieš dabartinę vyriausybę, o apskritai prieš politikos elitą.

O tie valdantieji, kurie užsimena apie išankstinių rinkimų galimybę, spekuliuoja, kad ir naujai išrinktą parlamentą sudarytų tos pačios partijos.

Šalis nesusitvarko su pabėgėliais

Tarsi kasdienybe tapusių protestų nebūtų gana, Bulgarijai tenka spręsti dar vieną skaldančią visuomenę problemą. Šiemet į šalį prašyti prieglobsčio atvyko jau arti 10 tūkstančių žmonių, 70 proc. jų yra pabėgėliai iš Sirijos. Tiesa, daugumos jų tikslas – turtingesnės Europos šalys, o palyginti skurdi Bulgarija tėra tarpinė stotelė. Teisybės dėlei reikėtų paminėti, kad vidutiniškai tik kas dešimtam nelegalui pavyksta gauti oficialų prieglobstį šalyje, o kiti praleidžia metų metus teikdami prašymą po prašymo ar galiausiai nelegaliai išvyksta į kitas ES valstybes.

Pasak humanitarinės organizacijos „Gydytojai be sienų“, padėtis Bulgarijos pabėgėlių stovyklose yra tragiška: nuo pilietinio karo baisumų pabėgusioms šeimoms čia tenka glaustis perpildytuose pabėgėlių centruose, mokyklų patalpose ar tiesiog palapinėse lauke. Pabėgėlių centruose, nors valstybė ir deda šiokių tokių pastangų, sąlygos ganėtinai liūdnos – kai kur šimtui žmonių tenka vos dvi išvietės, taip pat trūksta maisto produktų.

Tiesa, tokia situacija nesusidarė pernakt: pasak organizacijos „Amnesty International“, tai, kad Bulgarija nepajėgi pati susitvarkyti su pabėgėlių srautais, buvo galima nuspėti jau liepos mėnesį, kai Turkijos ir Bulgarijos sieną ėmė nelegaliai kirsti per šimtą pabėgėlių kasdien. O apogėjų sirų ir kitų pabėgėlių nepasitenkinimas prastomis sąlygomis ir korupcija prieglaudos centruose pasiekė lapkričio mėnesį: Sofijoje, Liubimetse ir Harmanlyje prasidėjo pabėgėlių bado streikai. Situacija dar labiau paaštrėjo, kai Sofijoje laiku nesulaukęs medicininės pagalbos nuo širdies smūgio mirė vienas sirų pabėgėlis.

Paaštrėjus situacijai šalies pabėgėlių centruose, Bulgarija pagaliau sulaukė oficialių tarptautinės bendruomenės pažadų padėti tvarkytis su šia problema. ES komisarė pabėgėlių klausimams Kristalina Georgieva lapkričio 22 d. pažadėjo, kad finansinė ir techninė ES parama Bulgariją pasieks lapkričio pabaigoje. Tiesa, kokio dydžio bus ši parama – nenurodoma. Čekijos vyriausybė, savo ruožtu, taip pat pažadėjo skirti 1 mln. eurų Bulgarijai. Slovakija, Vengrija, Slovėnija ir Austrija Bulgariją remia lovomis, čiužiniais ir antklodėmis bei kitomis būtinomis priemonėmis.

Jungtinės Tautos Bulgarijai pažadėjo techninę pagalbą – lapkričio pabaigoje į šalį turėtų atvykti speciali JT Pabėgėlių reikalų komisaro (UNHCR) techninės pagalbos misija, kuri atsakingas institucijas konsultuos pabėgėlių klausimais ir sieks pagreitinti biurokratines procedūras.

Planuojama, kad Bulgarija iš šalies biudžeto šiemet pabėgėliams išlaikyti išleis per 20 mln. levų (daugiau kaip 35,3 mln. litų).

Prieglobsčio prašytojai silpnina valstybę

Čia reikėtų pažymėti, kad dabartine situacija nepatenkinti ne tik perpildytuose centruose gyvenantys pabėgėliai, bet ir dalis bulgarų. Pasak „Amnesty International“, kartu su pabėgėlių srautais šalyje daugėja ir ksenofobijos apraiškų ar net nusikaltimų iš neapykantos. Tokia situacija naudojasi Bulgarijos nacionalistinių pažiūrų populistinė partija „Ataka“, rengianti protestus prieš nelegalius imigrantus ir reikalaujanti sienos su Turkija uždarymo, o jos nariai pabėgėlius atvirai vadina „padugnėmis“, „išgamomis“, „žudikais maniakais“, „kanibalais“ ar tiesiog „laukiniais“.

Šiuo metu šalies parlamente „Ataka“ turi 23 atstovus (iš 240 parlamentarų). Įdomus faktas: „Atakos“ lyderis Volenas Siderovas neoficialia savo parama padėjo susiformuoti dabartinei valdančiajai koalicijai, nors politinių pažiūrų skalėje socialistų ir tautinių mažumų koalicija yra tiesiog priešprieša „Atakos“ nacionalistams.

Tačiau pastaruoju metu „Atakos“ parama valdantiesiems silpnėja. Tikriausiai norėdamas atgauti rinkėjų paramą, kurios didumą „Ataka“ prarado parėmusi P. Orešarskio vyriausybę (rinkimuose ši partija surinko 7,3 proc. rinkėjų balsų, o dabar ją remia vos 2,4 proc. rinkėjų), V. Siderovas atvirai ragina dabartinį kabinetą atsistatydinti, nes šis nepatenkina „Atakos“ reiškiamų „tautos reikalavimų“ išsiųsti pabėgėlius iš šalies ir uždaryti sieną su Turkija.

Tačiau šiuos reikalavimus reikėtų vertinti rimčiau nei vien kaip būsimų rinkėjų balsų rinkimą. Dabartinė BSP ir DPS koalicija parlamente turi lygiai pusę – t. y. 120 balsų, taigi yra priklausoma nuo opozicijos paramos. Todėl tokie anksčiau neoficialiai koaliciją rėmusios „Atakos“ pareiškimai kelia galbūt net didesnę grėsmę koalicijos išlikimui nei kelis mėnesius besitęsiantys gyventojų protestai.

Sienų uždarymo problema

Kaip jau minėta, „Ataka“ siekia visiško sienos su Turkija uždarymo. Bet ar tai įmanoma? Nors, tiesą sakant, toks veiksmas pradžiugintų dalį bulgarų, tiek tų, kurie siekia sumažinti imigrantų skaičių šalyje, tiek ir tų, kurie atsakingi už šalies biudžeto planavimą, tačiau vargu ar tai įmanoma. Kaip pažymi „The Sophia Globe“ apžvalgininkas Clive Leviev-Sawyer, tai kelia ne tik praktinių, bet ir konstituciniųbeiteisinių problemų. Jis taip pat pažymi, kad Bulgarijos vyriausybė stengiasi visais įmanomais teisiniais būdais apriboti nelegalių imigrantų skaičių ir sukurti teisines galimybes juos tiesiog išsiųsti iš šalies, taip užkraunant šią naštą kitoms valstybėms.

Tačiau bet kuriuo atveju tikimybė, kad vyriausybė įgyvendins „Atakos“ reikalavimus, yra beveik nulinė. O tai savo ruožtu reiškia, kad jei V. Siderovas laikysis savo pozicijos ir daugiau neberems koalicinės vyriausybės, nesulaikomai plūstantys pabėgėlių srautai gali priartinti rinkimus kur kas efektyviau nei kasdienės kelis mėnesius trunkančios demonstracijos.

Šaltiniai:

balkaneu.com, novinte.com, bbc.co.uk, aljazeera.com, msf.org, sophiaglobe.com, results.cik.bg, amnesty.org, presseurop.eu

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 11)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (38)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (107)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras