Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Ukrainoje gimsta pilietinė visuomenė (37)

Romanas Nazarenko, Ukraina
2013 12 05

Pasaulio bendruomenė šiuo metu įdėmiai seka įvykius Ukrainoje. Po to, kai jos vyriausybė atidėjo Asociacijos su ES sutarties pasirašymą, žinomas šalies žurnalistas Mustafa Naijemas per socialinį tinklą „Facebook“ pakvietė visus, nesutinkančius su šiuo valdžios sprendimu, ateiti į centrinę šalies aikštę. Tada, lapkričio 21-ąją, susirinko apie 500 žmonių. Tarp jų buvo ir šių eilučių autorius.

Iš skeptikų man dažnai teko girdėti, kad jie netiki nuoširdžiais šių žmonių, prie Nepriklausomybės paminklo susirinkusių palaikyti europinę šalies raidos kryptį, ketinimais. Stichinį Euromaidaną-2013 skeptikai lygina su 2004 m. įvykiais, kai šalyje audringai vyko Oranžinė revoliucija. Ir iš tikrųjų, tarp šių dviejų Maidanų yra didžiulis skirtumas. 

Pirma, jeigu išeiti į gatves kviestų kuris nors, tegu ir labai autoritetingas, politikas, pavyzdžiui, partijos „Udar“ (liet. „Smūgis“) vadovas Vitalijus Kličko arba partijai „Svoboda“ (liet. „Laisvė“) vadovaujantis Olegas Tiagnibokas, aš taip ir likčiau šiltame kambaryje beskaitąs interneto komentarus. Po Oranžinės revoliucijos ir sekusio po jos Viktoro Juščenkos penkerių metų prezidentavimo dauguma šalies gyventojų politikais jau nebetiki. 

Oranžinei revoliucijai buvo rengtasi ilgai ir rūpestingai. Kiekvienoje srityje ir rajone veikė Leonido Kučmos vyriausybei opozicinės partijos „Mūsų Ukraina“ štabas. Jos regioniniai vadovai vietose vykdė didelį agitacinį darbą, būsimiems revoliuciniams įvykiams telkdami lengvai patikinčius, geraširdžius ir principingus žmones, dėl idėjos pasiryžusius iškęsti bet kokius nepriteklius.

Šaltomis lapkričio naktimis šie žmonės rengė naktinius budėjimus palapinių miestelyje, tapusiame svarbiausiu oranžinio Maidano ramsčiu. Tačiau jų vadovai, kai tik gaus valdžią ir postus naujojoje vyriausybėje, iškart apie juos užmirš. Valdymo aparatui išlaikyti ir pačiai revoliucijai buvo sunaudota daug milijonų.

2013-ųjų Euromaidane dauguma – atvirų, nuoširdžių veidų žmonės, išėję į gatves ne tiek dėl to, kad būtų formaliai pasirašytas dokumentas, žadantis Ukrainai suartėjimą su Europa, kiek dėl supratimo, kad šaliai reikalingi rimti pokyčiai. Nežabojama korupcija teismuose, atsilikusi medicina, perspektyvų jaunimui, baigusiam aukštąsias mokyklas ir negalinčiam rasti padoriai mokamo darbo, nebuvimas, žeminančiai maži biudžetininkų atlyginimai – tai toli gražu ne visas sąrašas priežasčių, paskatinusių žmones pareikšti savo pilietinę poziciją ir visuomeniniais pagrindais pasitarnauti tautos Maidanui dirbant jame agitatoriais, apsaugininkais, virėjais, žurnalistais.

Sakyti, kad ten susirinkę žmonės stovi dėl pinigų, paprasčiausiai yra absurdas.

2013-ųjų Euromaidanas – tai itin unikalus ukrainiečių socialinio-politinio gyvenimo reiškinys, kai žmonių akyse gimsta pilietinė visuomenė. Manau, kad kol kas tiksliai įvertinti šio reiškinio nepajėgtų nė vienas politikas ar ekspertas, tuo labiau – niekas negalėtų prognozuoti, į ką visa tai išsilies.

Čia neišgirsi iš anksto paruoštų oratorių kalbų. Priešingai, pirmosiomis dienomis, kai prie mikrofono ėjo studentai, pirmą kartą pasisakantys tokiuose gausiuose viešuosiuose susirinkimuose, galima buvo išgirsti ir eilėraščių ukrainiečių kalba.

Kai skambėjo himnas ir vyresni žmonės, ir jaunimas glaudė rankas prie širdies ir tyliai giedojo. Visa tai vyko nuoširdžiai, nebuvo jokios vaidybos. 35 metus pragyvenęs tarp apolitiškų ukrainiečių su atbukusiu nacionalinės identifikacijos jausmu, aš į visa tai žiūrėjau plačiai atvėręs akis. Norėjosi verkti.

Lapkričio 30-ąją, 4 val. 30 min. ryto, valdžia paleido į darbą specialios paskirties būrį „Berkut“ ir išvaikė taikią manifestaciją. Ištuštėjusią teritoriją apsupo „Berkut“ kariai, įleido tik komunalininkus, kurie ėmė statyti eglę Naujiesiems metams. „Berkut“ dalinys taip pat užtvėrė įėjimą į metro stotį „Nepriklausomybės aikštė“.

Ar po visų šių įvykių kijeviečiai ir sostinės svečiai galės džiaugtis šventine nuotaika? Galima užtikrintai teigti, kad Viktorui Janukovyčiui, be kurio sutikimo teisėsaugos organai nebūtų galėję taip žiauriai susidoroti su taikios akcijos dalyviais, nebeliko šansų tapti prezidentu kitai kadencijai. 

Dainininkė Ruslana, nuo scenos aktyviai agitavusi už suartėjimą su ES, koordinavo žmonių, kuriems bėgant pavyko išsigelbėti nuo milicijos persekiojimo, judėjimą, jiems pavyko pasislėpti Michailo soboro teritorijoje. Dieną į Michailo aikštę rinkosi kijeviečiai ir tautos Maidano šalininkai, atvykę iš įvairių Ukrainos sričių. Ši aikštė tapo naujojo Maidano vieta.

Milicijai panaudojus jėgą psichologinė atmosfera aikštėje įkaito. Kovinę dvasią palaikantys muzikantų pasirodymai, per kuriuos atlikėjai skandavo „mes už ES“, pritilo. Tapo aišku, kad pilietinės pozicijos taip ir nepavyks apginti. Pasirodė šūkių, raginančių konkretiems ryžtingiems veiksmams.

Mano akyse įsiaudrinusi minia vos neapvertė pravažiuojančio milicijos autobuso. Radikaliausiai nusiteikę aktyvistai bandė kojomis išmušti jo žibintus, kai kurie į autobuso langus mėtė viską, kas pasitaikė po ranka, vydamiesi autobusą keletą šimtų metrų.

Kaip toliau klostysis įvykiai, parodys laikas. Bet jau aišku viena: Ukrainoje gimsta pilietinė visuomenė.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 37)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (919)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (128)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (223)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (295)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (79)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras