Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Rusijos Tolimieji Rytai: ar padės pavadinimo keitimas? (I) (40)

Aušra Radzevičiūtė-Kornelija Bradaitė
2013 12 11

Milžiniška Rusijos teritorija – Tolimųjų Rytų federalinė apygarda – vis labiau tampa didžiuliu galvos skausmu Maskvai. Sugriuvusi infrastruktūra, susisiekimo problemos, sunkumų kamuojama gavybos pramonė, mažėjantis gyventojų skaičius, rūstus klimatas ir galiausiai migrantų iš Kinijos antplūdis verčia šalies valdžią ieškoti sprendimų, kaip pastatyti ant kojų šį geopolitiškai svarbų ir gamtos išteklių turtingą regioną. Tačiau skambios kalbos kol kas neduoda jokių apčiuopiamų rezultatų. Ir vargu ar netolimoje ateityje duos.

Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas neseniai pasiūlė Tolimųjų Rytų problemą pradėti spręsti pirmiausia pakeičiant šios federalinės apygardos pavadinimą. Anot jo, kur kas labiau tiktų teritoriją vadinti „Ramiojo vandenyno zona“ arba „Ramiojo vandenyno regionu“.

„Kaip jį pavadinsi, taip jis ir plauks. Iš pradžių buvo žodis“, – pabrėžė D. Rogozinas. Jis paradoksalia pavadino situaciją, kai Vladivostoko gyventojas turi sakyti, kad gyvena Tolimuosiuose Rytuose. Be to, akcentavo vicepremjeras, kai ten bus pastatytas kosmodromas, regione susitelks visa kosmoso pramonė ir tai bus labai rimtas dalykas. Mintį keisti pavadinimą tuoj pat pasigavo Rusijos Valstybės Dūmos deputatas, Regioninės politikos, Šiaurės ir Tolimųjų Rytų problemų komiteto pirmininko pavaduotojas Romanas Chudiakovas, pažadėjęs klausimą paversti „įstatymine iniciatyva“. Savo ruožtu kitas politikas, Kremliui oponuojantis Vladimiras Ryžkovas tokį sumanymą pavadino „neturininga istorija“. Viename interviu jis pabrėžė, kad 200 metų ši teritorija Rusijoje buvo vadinama Tolimaisiais Rytais, terminas senų seniausiai nusistovėjęs, turi istorines šaknis ir skamba literatūroje. „Ir štai Rusija sulaukė Rogozino, kuris pasakė „imkim ir pervadinkim“. Istorijos neturiningumas tas, kad iš esmės tai nieko nepakeis. Čia kaip miliciją pervadinti policija. Ar nors vieną problemą, išskyrus uniformų siuvimą ir lentelių perkabinimą, tai išsprendė? Taip ir čia – tiesiog pakeis iškabas. O Tolimųjų Rytų problemos, kurių ten daug – pradedant socialine sfera, apsileidimu, būsto trūkumu ir baigiant katastrofiškos būklės keliais, – nebus net pajudintos. Bet užtat mes turim temą paplakt liežuviais. Temą, kuri net sudilusio skatiko neverta“, – dėstė V. Ryžkovas.

Tolimųjų Rytų problemos – Maskvai tolimos?

Plačiąja prasme Tolimaisiais Rytais įprasta vadinti dalį Ramiojo vandenyno regiono, į kurį, be Rusijos Tolimųjų Rytų, taip pat įeina ir Rytų bei Pietryčių Azijos valstybės. Oficialiai rusiška dalis vadinasi Tolimųjų Rytų federalinė apygarda. Jai priklauso devyni subjektai: Amūro sritis, Žydų autonominė sritis, Kamčiatkos kraštas, Magadano, Primorjės sritys, Sachos respublika (Jakutija), Sachalino sritis, Chabarovsko kraštas ir Čiukčių autonominė apygarda.

Rusijos Tolimieji Rytai – labiausiai nuo centro nutolęs šalies regionas. Turint omenyje Rusijos dydį jau vien tai – didžiulė problema. Sovietų Sąjungos laikais dar buvo dedama pastangų šio regiono vystymui – „auginamas“ gyventojų skaičius, statoma infrastruktūra, kuriamos karinio jūrų laivyno bazės, gamtos išteklių gavybos įmonės, o per pastaruosius dešimtmečius viskas iš esmės tik dėvėjosi ir griuvo.

Visiško užkampio (vertinant ne tik geografinį nutolimą nuo Maskvos, bet ir europinės Rusijos dalies požiūrį) statusas, bekelės, ekonominis nestabilumas, gyventojų skaičiaus mažėjimas, atšiaurus klimatas, investicijų ir biudžeto asignavimų trūkumas – tai tik akivaizdžiausios Tolimųjų Rytų problemos. Itin specializuota pramonė (dažniausiai gamtos išteklių gavybos įmonės), nesulaukdama finansavimo naujiems geologiniams tyrimams, ima degraduoti – su rimtais sunkumais susiduria net ir Jakutijos bei Magadano srities teritorijoje susitelkęs aukso gavybos sektorius. Kad ir kaip keistai skambėtų Rusijos kontekste, Tolimieji Rytai kenčia ir nuo energetinių bėdų – taikomi tiekimo apribojimai, nes ūkio subjektams trūksta lėšų sąskaitoms apmokėti. Rusijos spaudos tikinimu, ypač sudėtinga padėtis susiklostė geležies rūdos kasybos pramonėje ir viskas dėl to, kad nebefinansuojami nauji geologinės žvalgybos darbai, neįsisavinami nauji telkiniai. Ne ką linksmiau ir žuvies bei medienos pramonės įmonėse. Vietiniai žmonės mato vienintelę išeitį – susikrauti lagaminus ir išvažiuoti laimės ieškoti kitur.

O visai šalia – Kinija, kurioje didėja gimstamumas, auga ekonomika. Kinai jau senokai alkanomis akimis žvelgia į Rusijos Tolimųjų Rytų teritoriją. Turtingą, didžiulį ir visiškai apleistą kraštą... Rusus tai nervina. Ir jie bando ieškoti sprendimų.

Kaip rašė tinklalapis rbc.ru, spalio pabaigoje premjeras D. Medvedevas buvo sušaukęs vyriausybinės komisijos posėdį, kuriame visas iki šiol veikusias Tolimųjų Rytų plėtros ir vystymo programas pavadino neefektyviomis. Ir pateikė tris galimus naujus scenarijus. Pirmasis – pradėti plėtoti vietinę gamybą, mažinti importo apimtį ir sukurti Tolimuosiuose Rytuose gyvenantiems piliečiams šiokią tokią „vietinę gerovę“. Antrasis – paversti Tolimuosius Rytus gamybos baze, kuri produkcija aprūpintų likusią Rusijos dalį. Trečias scenarijus – orientuotis į eksportą, stiprinti prekybos ryšius su Azijos Ramiojo vandenyno regiono valstybėmis. Tąkart komisijos posėdyje dalyvavusiems pareigūnams labiausiai patiko trečiasis scenarijus – eksportas. Todėl plėtojant šią mintį siūlyta kurti specialaus režimo ekonomines zonas, plėsti atsakingų valdžios institucijų įgaliojimus ir sukurti naujų struktūrų, kurios imtųsi visko, o labiausiai – pritraukti investicijas.  

Žinoma, Rusijos Tolimųjų Rytų kaimynystėje esančios užsienio rinkos yra daugiau nei įspūdingos. Beveik 4 mlrd. gyventojų ir kasmet importuojama prekių už 6 trilijonus JAV dolerių. Rusai skaičiuoja, kad jeigu pavyktų užimti bent 2 proc. šio regiono rinkos, Tolimųjų Rytų BVP padvigubėtų. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų viskas logiška: dėl logistikos sąnaudų eksportuoti produkciją labiau apsimoka nei vežti ją į centrinę Rusijos dalį, toks žingsnis duotų greitesnį ekonominį efektą ir pritrauktų užsienio valiutos. Bet yra vienas esminis klausimas – ką eksportuoti? Kaip besuksi, viskas susiveda į žaliavas. O čia iš spintos iškrinta senas skeletas: gavybos ir perdirbimo įmonėms verkiant reikia investicijų, būtini pinigai naujų telkinių žvalgybai, trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, praktiškai nėra tinkamos infrastruktūros. Žinoma, galima būtų susitelkti į, pavyzdžiui, gamyklų, skystinančių dujas, statybą, nes didėja jų paklausa Japonijoje, tačiau vis tiek viskas turi prasidėti nuo pinigų. O jų nėra. Kaip pritraukti investicijų?

Ekspertai sutaria: pirmiausia Tolimuosiuose Rytuose būtina imtis transporto infrastruktūros projektų – tiesti kelius, didinti geležinkelio pajėgumą, stiprinti jūrų uostus. Neturint tinkamos infrastruktūros sunku tikėtis, kad į regioną plūstelės užsienio investicijos ir pradės kurtis konkurencinga pramonė, orientuota į eksportą. Bet iki šiol viskas, ko šioje srityje imdavosi vietos ar federalinė valdžia, kainavo beprotiškai per brangiai ir virsdavo tikrais skandalais. Ir kiek nori gali prisiminti Kanados Saskačevano pavyzdį – atšiauriomis klimato sąlygomis buvo sukurtas sėkmingas Tarptautinis tranzitinių krovinių terminalas (Global Transportation Hub), Rusijoje net ir patys geriausi sumanymai dažnai pasibaigia „kaip visada“.

Be to, Tolimuosiuose Rytuose labai trūksta darbo jėgos. Ir tai didžiulė problema. D. Medvedevas jau ne kartą buvo užsiminęs, kad reikia „tinkamos migracijos politikos šiuo klausimu“, nes naivu tikėtis, kad įmanoma tiesiog imti ir pergabenti kelias dešimtis milijonų žmonių iš europinės Rusijos dalies. Tačiau kartu pabrėždavo, jog tai subtilus klausimas ir nereikėtų nervinti žmonių, akcentuojant užsieniečių įdarbinimą.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 40)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras