Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Euro gelbėjimo planas: metas veikti

2013 12 11

Praėjo nemažai laiko nuo euro krizės pradžios, tačiau tik užkietėjęs optimistas pasakytų, kad blogiausia jau praeityje. Tiesa, bloke pasibaigė recesija, tad iš pirmo žvilgsnio galima teigti, kad taupymo priemonės suveikė. Vis dėlto kai kurių jas įgyvendinusių šalių žmones kausto nusivylimas, nedarbo lygis apskritai išaugęs daugiau kaip 20 proc., o jaunimo nedarbas viršija 50 proc. Euro zonos ekonomikos atsigavimas buksuoja, jo tempai lėti. Pavyzdžiui, padėtis Jungtinių Valstijų darbo rinkoje daug stabilesnė.

Euro zonai reikalinga fundamentali struktūros reforma. Tam itin svarbi tvirta bankų sąjunga, atsakingas skolų krizės valdymas, mechanizmai, leidžiantys atsiliekančioms šalims pasivyti pirmaujančias. Be to, svarbu, kad Europos centrinis bankas (ECB) kreiptų dėmesį ne tik į infliaciją, bet ir į ekonomikos augimą, užimtumą bei finansinį stabilumą. Ūkio augimą silpninantį taupymą turėtų keisti politika, paremta investicijomis į žmones, technologijas ir infrastruktūrą.

Finansų krizė daugeliui šalių atnešė didelį biudžeto deficitą bei milžiniškas skolas. Greito ekonomikos atsigavimo nesulaukta. Neaišku, ar būtų efektyviai atremta dar viena krizė. Euro zonoje nerimaujama dėl galimos defliacijos. Vis dėlto abejotina, ar klestėjimą įmanoma atkurti griežtomis taupymo priemonėmis, sukėlusiomis didžiulį visuomenės nepasitenkinimą Graikijoje ar Italijoje. Nedžiugina ir pasaulio ekonomikos augimo rodikliai.

Kaip rašoma „Project Syndicate“, Vokietija neparodo didelio solidarumo su kitomis Europos šalimis, o didžiausią dėmesį skiria savo pačios ekonomikos pasiekimams. Tai – klaidingas požiūris, nes Pietų Europos šalių problemos ilgainiui gali sukelti skaudžių padarinių ir Vokietijai. Euras Europai turėjo atnešti ūkio augimą, gerovę ir vienybės jausmą. Vietoj to buvo sulaukta sąstingio, nestabilumo bei nesantaikos. Norint, kad tokia padėtis keistųsi, metas gelbėti eurą ne tik skambiomis kalbomis.

Pagal 2013 m. gruodžio 4 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras