Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Naujas senas „Zapad 2013“ (6)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2013 12 16

Visą 2013 m. vasarą šimtai ir tūkstančiai „teroristų“ iš Vakarų lėktuvais ir laivais plūdo ir kaupėsi prie sąjunginės Rusijos ir Baltarusijos valstybės sienų. Gerai parengtos jų grupės smelkėsi per sieną, terorizavo taikius gyventojus, griovė tiltus, vertė elektros stulpus ir užpuldinėjo karinius objektus. 2013 m. rugsėjo 20 d. banditai visai suįžūlėjo ir iki dantų ginkluoti „nežinomų geradarių“ skatinami įsiveržė į Baltarusiją ir vakarinę Rusijos dalį. Į kovą su blogiu pakilo visa sąjunginės valstybės galia. Taip pat į pagalbą buvo pakviestos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) greitojo reagavimo pajėgos. Tai ne kokio filmo, o oficialiai paviešintas jungtinių Rusijos ir Baltarusijos karinių mokymų „Zapad 2013“ („Vakarai 2013“) scenarijus, pagal kurį šių šalių kariai visą savaitę daugybėje poligonų kovojo su mirtinu „priešu“. Kovojo rimtai – strateginiais bombonešiais, naikintuvais ir sraigtasparniais, artilerijos ir motošaulių brigadomis, šimtais tankų ir šarvuočių bei tūkstančiais kareivių. Kuo šis „karas“ buvo ypatingas ir kuo jis skyrėsi nuo ankstesnių „Zapad“ pratybų?

Rusijos karinė vadovybė teigia, kad kasmet vienoje iš savo naujųjų karinių apygardų rengs vienus strateginio lygmens mokymus. Kadangi apygardų Rusijoje yra keturios, tai strateginės pratybos vakaruose turėtų būti rengiamos kas ketverius metus. Ankstesni mokymai „Zapad“ įvyko 2009 m., taigi oficialiai viskas lyg ir pagal planą (160 tūkst. karių, apie 15 tūkst. tankų ir šarvuočių, šimtai lėktuvų ir laivų – tokie mokymai Rytų ir Centro karinėse apygardose šių metų liepos mėnesį pratybomis nevadinti: tai buvo tik „staigus karinės parengties patikrinimas“). Tiesa, keli „Zapad 2013“ elementai niekaip netilpo į viešai skelbtą mokymų versiją.

Pirmiausia skaičiai. „Zapad 2009“ dalyvavo apie 12,5 tūkst. karių, per 200 tankų, 470 šarvuočių, 250 artilerijos sistemų ir apie 100 lėktuvų bei sraigtasparnių. Šiais metais buvo sakoma, kad daugiau nebus. Tačiau dar prieš mokymų pradžią kai kurios NATO valstybės atkreipė Maskvos dėmesį į tai, kad pristatydamas mokymus NATO ir Rusijos taryboje šalies generalinio štabo viršininko pavaduotojas „pamelavo“. Jis paprasčiausiai paminėjo tik Rusijos indėlį, sąmoningai nutylėdamas, kad dar beveik tiek bus iš Baltarusijos. Taigi „Zapad 2013“ karių skaičius perkopė dvidešimtį tūkstančių, o vėliau paaiškėjo, kad mokymuose, be Gynybos ministerijai pavaldžių karių, dar dalyvavo Vidaus kariuomenė, Rusijos ir Baltarusijos ypatingųjų situacijų institucijų pajėgos, mobilizaciniai vienetai, vietos administracija, civilinės Rusijos ministerijos. Taip pat įvyko KSSO mokymai. Taigi, kai kuriais vertinimais, „Zapad 2013“ galėjo dalyvauti apie 40–45 tūkst. karių.

Kitaip tariant, įprasta praktika Rusijoje tampa karinių ir civilinių pratybų derinimas, jis prasidėjo ne taip seniai ir „Zapad“ tik dar kartą tai patvirtino (nors oficialiai Vidaus kariuomenės dalinių kariai, gaisrininkai, transportininkai ir energetikai mokymuose nedalyvavo, jų treniruotės buvo tiesiogiai susijusios su „Zapad 2013“ scenarijumi, t. y. buvo saugomi objektai, gesinami „teroristų“ sukelti gaisrai, remontuojamos susprogdintos geležinkelio ir elektros linijos, biurokratai persikėlė į atsarginius valdymo punktus ir ėmė dirbti karo meto režimu).

Antras ypatumas – minėtų KSSO mokymų „Vzaimodeistvije 2013“ („Sąveika 2013“) sujungimas su „Zapad“ pratybomis. Anksčiau tai būdavo labiau simbolinis sujungimas, o šį kartą KSSO pajėgos dalyvavo kur kas gausiau. Iš Rusijos atvyko 31-osios desanto šturmo brigados, kuriai priskiriamos ir taikos palaikymo funkcijos, kariai. Savo misijai atlikti jie atsivežė artileriją ir nutarė ją parašiutais nuleisti „teroristų“ užnugaryje. Be to, kartu su armėnų, baltarusių ir kazachų kariais jie – visai kaip ir „Zapad 2013“ dalyviai – vadavo banditų užimtus aerouostus, gaudė ir naikino smogikus laukuose bei miškuose. Arti tūkstančio KSSO karių veikė petys petin su „Zapad“ kolegomis, tačiau oficialiai šių mokymų dalimi nebuvo. Tai rodo, kad Rusijos dėmesys KSSO potencialo (mobilumo ir sąveikos tarp partnerių gerinimo) stiprinimui didėja.

Buvo dar ir Ginkluotųjų pajėgų rezervo sistemos veikimo patikrinimas. Gynybos ministerijos surengtame „Zapad 2013“ rezultatų aptarime paskelbta, kad net dviejose vietose – Smolenske ir Nižnij Novgorode – vyko rezervistų šaukimas į naujus dalinius, ir jis, kaip teigiama, praėjo sėkmingai. Tiesa, neaišku kodėl, jeigu viskas pasisekė, iškart po mokymų paliko pareigas Generalinio štabo viršininko pavaduotojas – Vyriausiosios organizacinės-mobilizacinės valdybos viršininkas generolas pulkininkas Vasilijus Smirnovas, paskutinius 11 metų buvęs atsakingas už naujos Rusijos karinio rezervo sistemos kūrimą. 

Kitas ypatumas (nenaujas, tačiau dabar ypač išryškėjęs) – mokymų „Zapad 2013“ šešėlyje vykęs įtartinas planinis kitų Gynybos ministerijos karinių dalinių mokymas, per kurį daug kas buvo daroma gan keistai. Pavyzdžiui, laikraščiui „Krasnaja zvezda“ (2013 09 27) artilerijos brigados vadas sakė, kad iš 46 atliktų užduočių net 20 buvo neplanuotos. Savo ruožtu „RIA novosti“ rugsėjo 26 d. pranešė apie, suprantama, atskirus nuo „Zapad 2013“ mokymus, t. y. Vakarų karinės apygardos armijos aviacijos mokymus, kuriuose apie keturiasdešimt sraigtasparnių „Mi-24“ ir „Mi-28“ su žeme sumaišė tariamą priešininką jo susitelkimo vietose (ką jau kalbėti apie ankstesnį S. Šoigu sprendimą būnant Biškeke netikėtai patikrinti Vakarų karinės apygardos aviacijos ir oro-kosmoso gynybos kariuomenės pasirengimą apsiginti nuo atakos iš Vakarų). O kur dar laivyno pratybos Barenco jūroje spalio pradžioje ir rugsėjo 24 d. oro desanto pajėgų a susidaro tvirtas įspūdis, kad rudenį tikras karas vyko visuose Rusijos vakaruose, nors dėmesio centre buvo tik mokymai „Zapad 2013“.

Pagaliau verta pažymėti, kad šį kartą „Zapad“ mokymuose, skirtingai negu anksčiau vykusiuose, dalyvavo kibernetinio saugumo pajėgos (<http://www.belaruspartisan.org/politic/241388/>) ir garsiai dirbo propagandos bei demagogijos mašina: internete, spaudoje ir net televizijoje buvo pilna įvairiausių „žinučių“, pradedant pasišaipymais iš Baltijos šalių baimės (<http://ipolk.ru/blog/news/9893.html>) ir baigiant atvirais grasinimais.

Ir štai į visa tai Vakarai (NATO) reagavo ramiai, tarsi nieko ypatingo neįvyko. Triukšmavo ir apie grėsmę kalbėjo tik Lenkijos ir Baltijos valstybių atstovai. Na, dar švedai pradžioje suabejojo „Zapad 2013“ mastais, ypač kai pats V. Putinas po mokymų „prisipažino“, kad vietoj planuotų šešių poligonų mokymai vyko devyniuose, tačiau jie greitai pakeitė savo nuomonę ir jau spalio 10 d. Švedijos generalinio štabo operatyvinio skyriaus vadas generolas Andersas Silversas agentūrai TT pareiškė, kad „Zapad 2013“  nebuvo tokie jau dideli, kaip kad buvo manoma anksčiau. 

Apibendrinant galima ironiškai pasakyti, kad nieko išskirtinio Lietuvos pašonėje neatsitiko. Paprasčiausiai pirmą kartą per visą naujosios Rusijos istoriją jos politinė ir karinė vadovybė (Baltarusijai prisidedant) treniravo visos valstybės pasirengimą karui su „teroristais“ iš Vakarų.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 6)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras