Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Rusijos Tolimieji Rytai: ar padės pavadinimo keitimas? (II) (34)

Aušra Radzevičiūtė-Kornelija Bradaitė
2013 12 20

Ką galvoja vietos valdžia?

Rusijos žurnalas „Ekspert“, vertindamas įvairius federalinės valdžios sumanymus, kaip prikelti naujam gyvenimui Tolimuosius Rytus, to paties pasiteiravo kai kurių vietos valdžios atstovų. Kas galėtų išvesti šią federalinę apygardą iš aklavietės?

Žydų autonominės srities gubernatorius Aleksandras Vinikovas įsitikinęs, kad ekonominiu požiūriu Tolimiesiems Rytams reikia nemažų investicijų į gamybą, kuriančią aukštą pridėtinę vertę, o jų pritraukti galima tik mokesčių lengvatomis. „Investavimo procesas turėtų būti paprastas ir aiškus, o valstybės politika investuotojams pritraukti – lanksti ir suteikianti verslui perspektyvų plėstis. Bet pirmiausia reikalinga infrastruktūra, kuri sudomintų investuotojus ir juos pritrauktų“, – sakė  A. Vinikovas. Taip pat jis pabrėžė, kad turint omeny, jog kai kuriose apygardos srityse dominuoja kaimo vietovės, norint sukurti ten gyvenantiems žmonėms naujų darbo vietų, būtina absoliučiai nauja valstybės idėja. Dabar gi kaimo vietovėse lieka gyventi tik seneliai, jaunimas masiškai traukia į miestus, todėl būtina išlyginti susidarančius socialinius nelygumus: statyti mokyklas, vaikų darželius, kino teatrus, laisvalaikio centrus, tiesiog – kurti darbo vietas.

Sachos respublikos vadovas Jegoras Borisovas kalba apie mokesčių lengvatas kur kas atsargiau: „Mokestinės ir kitokios lengvatos investuotojams neduos greito ekonominio efekto, be to, kai kurie investuotojai nepasižymi socialine atsakomybe. Todėl pirmiausia reikia sprendimų, kurie paliestų čia gyvenančius žmones. Pavyzdžiui – suteikti jiems didelių transporto lengvatų. Žmonėms reikia pasiūlyti ką nors tokio, kad jie pajustų stimulą gyventi ir dirbti Tolimuosiuose Rytuose.“ J. Borisovo nuomone, vienu iš tokių stimulų galėtų būti dvigubas „motinos kapitalas“ (valstybės išmoka už gimusį vaiką) Tolimųjų Rytų gyventojoms. 

Taip pat jis mano, jog be aktyvaus valstybės dalyvavimo ne kažin ką galima nuveikti ir sprendžiant infrastruktūros plėtros klausimą: komerciniai projektai labai brangūs, sunkiai atsiperka, todėl didinami tarifai ir visa tai gula našta ant gyventojų pečių.  

O štai Sachalino srities gubernatorius Aleksandras Chorošavinas mano, kad geriausia išeitis Tolimiesiems Rytams – maksimaliai gilinti integraciją su Azijos Ramiojo vandenyno regiono šalimis. Čia ir investicijos, ir būsima gerovė.

Tai ką daryti Maskvai?

Šį rudenį Azijos Ramiojo vandenyno regione leidžiamas žurnalas „The Diplomat“ publikavo straipsnį apie Rusijos Tolimuosius Rytus, didelį dėmesį skirdamas kariniams reikalams. Liepos viduryje Rusija ir Kinija organizavo bendrus jūrų laivyno manevrus, į kuriuos kinai atsiuntė septynis kovinius laivus, o rusai – net Ramiojo vandenyno karinio laivyno flagmaną raketinį kreiserį „Variag“, kelis kitos paskirties laivus, tarp jų – „Paltus“ tipo dyzelinį povandeninį laivą. Tai buvo bene didžiausi karinio jūrų laivyno manevrai, kuriuose dalyvavo Kinija, juose buvo mokomasi rimtų gynybos, gelbėjimo operacijų ir kovos su piratavimu jūrose elementų. Pasak leidinio, bendras Rusijos ir Kinijos pratybas galima laikyti atsaku į vykusias prieš tai Japonijos ir JAV karinio laivyno pratybas.

Ir negana bendrų pratybų – Rusijos prezidentas V. Putinas pastaruoju metu ypač šviesiomis spalvomis piešia Rusijos ir Kinijos suartėjimo perspektyvą, nors užsienio analitikai į tai žiūri itin skeptiškai.

Kaip rašė „The Diplomat“, po bendrų su Kinija karinio jūrų laivyno pratybų Rusija tuoj pat organizavo naujus kariuomenės mokymus, kurie buvo didžiausi nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo laikų. Vienas jų tikslų – pademonstruoti regionui, jog Kinija nėra vienintelė tame krašte valstybė, turinti modernią ir veiksmingą kariuomenę. „Būta ir daugiau karinių pratybų ir viso to vienintelis tikslas – parodyti, kad kariuomenė raumeninga, patobulėjusi nuo karo su Gruzija laikų ir kad Tolimuosiuose Rytuose ji nebus antraeilė žaidėja, pasiduodanti demografinei ir ekonominei Kinijos įtakai regione“, – konstatuoja leidinys.

Kinijos domėjimasis ir aktyvus skverbimasis į Tolimųjų Rytų žemes Rusijai neduoda ramybės nuo pat Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Palyginti su 1991 m., Tolimųjų Rytų regiono gyventojų skaičius sumažėjo penktadaliu ir šiandien siekia tik 6,28 milijono. Prognozuojama, kad 2025 m. šis skaičius susitrauks iki 4,7 milijono. O trijuose šiaurės rytų Kinijos regionuose gyvena 110 mln. žmonių. Dar 2000 m. V. Putinas, netrukus po to, kai prezidentu tapo pirmąkart, įspėjo: jeigu nebus sustabdytas demografinis kritimas, tai rusams, gyvenantiems pasienio regionuose, reikės mokytis kinų, japonų ir korėjiečių kalbų. Praėjus 12 metų V. Putinas grįžo prie šios temos, pavadinęs Tolimųjų Rytų plėtrą „svarbiausia geopolitine užduotimi“, pabrėžia „The Diplomat“.

Kaip bebūtų, praėjusios vasaros naujienos liudija, kad Kinija į regioną skverbiasi didžiuliais tempais. Rugpjūčio viduryje buvo pranešta, kad valstybinis Kinijos plėtros bankas investavo 5 mlrd. JAV dolerių į įvairiausius Tolimųjų Rytų projektus, beje, inicijuotus pačios Rusijos. Ir nieko čia nepadarysi – juk pats premjeras D. Medvedevas pakvietė kinų investuotojus atnešti pinigų į regioną. Taigi premjeras gali būti patenkintas: Kinijos spaudos duomenimis, 2011 m. tiesioginės kinų investicijos į Rusijos Tolimuosius Rytus sudarė beveik 3 mlrd. dolerių, o Maskva 2010 m. sugebėjo regione investuoti tik trečdalį šios sumos.

Japonijos spaudoje pasirodė straipsnis „Sibiro kinizacija“, pasakojantis, kaip pasienio rajonuose apsigyvena kinai ir imasi žemės ūkio veiklos, nors oficialiai įstatymai ir neleidžia jiems nei pirkti, nei nuomoti žemės. Ir nors rusai kartkartėmis imasi priemonių, kad pristabdytų kinų invaziją, šie veržiasi kaip stichija. Nes jiems apleistos Tolimųjų Rytų teritorijos – tikras lobis. Štai Žydų autonominėje srityje jau beveik 40 proc. žemės ūkio paskirties žemės yra patekę į kinų rankas. Kinijos spauda džiūgauja: 90 proc. vaisių, 2012 m. parduotų Tolimuosiuose Rytuose, buvo užauginti kinų darbininkų. Įvairiais skaičiavimais, Rusijos Tolimuosiuose Rytuose sėkmingai darbuojasi iki pusės milijono kinų.

Žinoma, tokie demografiniai pokyčiai gerokai nervina Rusijos vadovus. Praėjusiais metais, kai du atominiai povandeniniai laivai buvo išsiųsti į karinį Ramiojo vandenyno laivyną, D. Medvedevas pareiškė, kad gyvybiškai svarbu apsaugoti Tolimuosius Rytus nuo perteklinės užsienio piliečių ekspansijos. Jis pakvietė neleisti formuotis užsieniečių anklavams. Ir tai liečia ne tik kinus. Dar anksčiau Maskva kvietė vykti į Tolimųjų Rytų federalinę apygardą Kaukazo, Vidurio Azijos šalių piliečius. Šie sutiko, nes reikėjo darbo. Pamažu prasidėjo etninė ir religinė trintis.

„The Diplomat“ atkreipia dėmesį, kad Rusijos politikai siūlė ir tebesiūlo daug idėjų, kaip vystyti Tolimuosius Rytus, net skambėjo pasiūlymas perkelti sostinę į azijinę Rusijos dalį. Nepaisydamas viso tokio sumanymo absurdiškumo (perkelti šimtus tūkstančių valdininkų į kitą žemyną), mintį palaikė gynybos ministras Sergejus Šoigu, o visai neseniai – ir Vladivostoko meras. Šiaip ar taip, tokių ir panašių idėjų gimimas rodo, kad Maskva bijo prarasti regioną, jeigu jam nebus skirtas ypatingas dėmesys. Bet iki šiol visi sumanymai lauktų rezultatų neatnešė. Rusijos mokslų akademijos Globalizacijos problemų instituto direktorius Michailas Deliaginas viename interviu kritikavo Tolimųjų Rytų plėtros ministerijos veiksmus. Jis pažymėjo, jog vienintelis valdininkų laimėjimas – kosmodromo „Vostočnyj“ projektas. O Kinijos ekspansija, pridūrė jis, vykdoma labai energingai.

„The Diplomat“ reziumuoja: nauji „žaisliukai“ kariniam jūrų laivynui gerokai kontrastuoja su griūvančia regiono infrastruktūra ir su tomis pačiomis jėgomis, kurios formuoja regiono ateitį: XXI amžiuje geopolitinė galia pasižymi ne tik naujų karinių technologijų sukūrimu, bet ir tiesioginėmis investicijomis bei darbo jėgos migracija. Todėl net ir galingiausias jūrų laivynas vargu ar gali padėti sulaikyti milžinišką regioną, kuris slysta iš įtakos zonos.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 34)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (94)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras