Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Laisvoji transatlantinė prekyba: laisvę nulemia galingieji (5)

Komentarai:

Edgaras, 2014 12 09 15:11
O kodel nieko nera parasyta apie tai kad korporacijos gali paduoti i teisma sali jeigu praranda pelna kaip atsitiko su Svedijos energetikos kompanija kuri padave i teisma vokietija uz tai kad jie uzdaro savo branduoline jegaine nes nenori kad pas juos pasikartuotu tas pats kaip ir Japonijoje su Fukushimos jagaine,Svedai praras pelna uztat paduoda i teisma Vokiecius kas cia per demokratija tokia?

VIDMANTAS MAROZAS UK WISBECH, 2013 12 25 15:43
1.SKAITAU TA KURINI KURIS YRA 365 LAPU IR VADINASI TRANSATLANTINE SUTARTIS IR PATEIKSIU JUMS KELIUS ESMINIUS NIUANSUS
IMKIME USA
TURI USA KONSTITUCIJA
USA KARIUOMENE
USA KARINE DOKTRINA

PRASTA KALBA UAB USA TURI UAB USA ISTATUS IR ANSPAUDA

IMAME ES
NERA ES KONSTITUCIJOS
NERA ES KARIUOMENES
NERA ES KARINES DOKTRINOS
NERA UAB EUROPOS SAJUNGA ISTATU GAUNASI KAD NERA UAB EUROPOS SAJUNGA NERA NET ISTATU IR ANSPAUDO

KAIP TOS DVI SALIS GALI SUDARYTI PREKYBOS SANDORIU TAI TAS PATS KAIP SVEIKAS ZMOGUS ATSAKO UZ SAVUS VEIKSMUS(USA)NEPAKALTINAMAS ZMOGUS (ES) NEATSAKO UZ SAVUS VEIKSMUS

2.60% PELNO GAUS USA
40% PELNO GAUS ES TAI LYGEVERTE PARTNERYSTE
USA GALI PRISPAUSDINTI KRUVA TAPETU-DOLERIU ES NE
NES EURAS SURISTAS SU AUKSU IR JO NEGALI SPAUSDINTI IKI BEGALYBES

3.SKAITAU TOLIAU ISVIS ANEKDOTINE SITUACIJA
GALIOS TIK USA STANDARTAI
IR ES KARO IR CIVILINEI PRAMONEI PERTVARKYTI NESKIRTA NEI CENTO VISKA PASIIMSITE IS PELNO O PELNAS ES 40% PRADEJUS IVESTI USA STANDARTUS SIS PELNAS KRYS DU KARTUS BUS 20%

4.TO NEGANA SKAITAU TOLIAU USA EUROPOJE PARDAVINES SAVO PREKES NES TARKIME KOKAKOLA TURI SAVO TINKLA ES VEZ I USA TRASAS KURIUOS REIKALINGOS USA ZEMES UKIUI IR USA KARINEI PRAMONEI PER TRASU PREDANGA BUS NUGABENTI CHEMIKALAI IS KURIU USA GAMINS GYNKLIUS IR PARDUOS TAI PACIAI AFRIKAI VEL ES DURNIAUS VIETOJE

5.TOLIAU NENAGRINEJU PASKAITYKITE SI KURINI PATYS TAI ILFO IR PETROVO 12 KEDZIU PROEKTAS
VADINAMAS U VAS V EVROPE PROBLEMY BYLY,NET,BUDUT

Sofi, 2013 12 24 09:36
Korporacijų diktatą neišvengsime. Apmokestins visus kas dirba savo žemę, augina daržoves, turi vaismedžius, šiltnamius...nebent bus leidžiama tik žalią veją pjauti, nors manau, kad ir už tai teks pakloti pingėlį... Mes busime paklusnūs vartotojai...ne kūrėjai, ne gamintojai o tingus pirkėjai. Kaip jums tinka pastoviai skambanti eilutė "Bobutės paskola lietuviška sava" ar ji tikrai sava...!?

Tomas, 2013 12 23 23:34
Manau, šis straipsnis puikus įrodymas kiek vertinga ir naudinga ši prekybos sutartis abejoms šalims. Jeigu neigiamos jos pasėkmės tėra tokios, kokios išvardintos šiame straipsnyje, ir netgi dėl kai kurių iš jų yra abejojama, o pats susitarimas žada sukurti n darbo vietų, liberalesnį ir labiau integruotą pasaulį, telieka pasidžiaugti jos progresu.
Tikrai nepalaikau korporacijų, tačiau nematau nieko blogo laisvos prekybos skatinime ir pro-vakarietiškame požiūryje.

VVER, 2013 12 23 19:16
Na, žinoma, TTIP trūkumai sumažėtų, jei šalyse narėse būtų įvesti panašūs įstatymai, saugantys šalių interesus paminėtose srityse, bet, ko gero, tai įgyvendinti būtų neįmanoma...

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (185)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (47)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (144)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (5)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (12)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras