Lietuva gali didžiuotis tuo, kad pirmoji iš trijų Baltijos šalių pusmetį pirmininkavo ES Tarybai.

Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, svarbiausi Lietuvos pirmininkavimo pasiekimai yra daugiametės finansinės programos ir 2014 m. biudžeto patvirtinimas, Rytų partnerystės stiprinimas. Taip Lietuvos URM vadovas 2014 metų išvakarėse, gruodžio 18 d., kalbėjo Briuselyje, dalyvaujant Dimitriui Kourkoului, Graikijos Europos reikalų ministro pavaduotojui. L. Linkevičių citavo Lietuvos URM spaudos centras.

„Prieš šešis mėnesius perimdami pirmininkavimo estafetę iš Airijos, buvome kupini entuziazmo ir vilčių. Dabar čia stovime stipresni, labiau patyrę, didžiuojamės, kad pasitarnavome Europai ir tai padarėme gerai. Nėra abejonių, kad maždaug 130 teisės aktų, 250 ne įstatymų statuso iniciatyvų bei 50 Tarybos išvadų prisidėjo prie augančios ir atviros Europos kūrimo“, – Briuselyje sakė L. Linkevičius.

Europai labai svarbu, kad patvirtintas ES biudžeto rinkinys, įvyko balsavimas dėl daugiametės finansinės programos ir su ja susijusių teisės aktų, 2014 m. biudžeto ir papildomų išlaidų 2013 metais. Lietuva padarė apčiuopiamą pažangą, kurdama Bankų sąjungą, nes buvo patvirtintas bendras priežiūros priemonių mechanizmas, kuris leistų išvengti finansų ir skolų krizių. Pasiekti susitarimai dėl Bankų gaivinimo, pertvarkymo ir Indėlių garantijų sistemų direktyvų sukurs tvirtą pagrindą didesniam ES finansiniam stabilumui.

„Stengėmės stiprinti ES ryšius su partneriais, nes <...> Europos atvirumas yra mūsų stiprybė. Be abejo, Rytų partnerystės viršūnių susitikimas mums buvo labai svarbus įvykis. Valstybių narių <...> išreikštas solidarumas ir atviros diskusijos apie ateitį padarė Rytų partnerystę stipresnę. Žinoma, likome įsipareigoję Ukrainos žmonėms, kurie, pasirinkę kelią į Europą ir reikalavę aiškumo iš savo vyriausybės, parodė didvyrišką ryžtą“, – teigė L. Linkevičius.

Pagal 2013 m. gruodžio 18 d. naujienų agentūros „Regnum“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.