Galima teigti, kad Europos Sąjunga daug nusipelnė kaip taikos Europoje instrumentas. Laisvoji prekyba, regis, atnešė Bendrijos žmonėms gerovę, saugomos piliečių laisvės, garantuojama teisės viršenybė. Šių laimėjimų oponentai turėtų atsigręžti į Ukrainos „Euromaidaną“, kad įsitikintų minėtų vertybių trauka ir prasme. Šioje šalyje šimtai tūkstančių žmonių siekia parodyti paramą, kad būtų kuriami glaudesni ryšiai su Europa, o ne aljansui su Vladimiro Putino Rusija.

Paradoksalu, kad šis entuziazmas netinka kalbant apie bendrą Europos valiutą. Euras įstūmė Pietų Europą bei Prancūziją į gilią ekonomikos krizę, sukėlė didelių sunkumų ir kitose valstybėse. Dėl jų atsirado nesutarimų Bendrijoje, daug neapykantos ir piktų žodžių nukreipta prieš Vokietiją. Panašu, kad euro zonos krizė dar nesibaigė, o Europos centrinio banko politika finansų rinkas nuramino tik laikinai. Eiliniai darbuotojai baiminasi dėl savo darbo vietų ir į ateitį žvelgia su nerimu. Graikijoje ir Ispanijoje pusė jaunų nestudijuojančių jaunų žmonių neturi darbo. Tai – ketvirtadalis suaugusiųjų darbo jėgos. Nedarbo lygis auga Prancūzijoje ir Italijoje. Šiose šalyse smunka pramonės produkcija bei konkurencingumas.

Susidariusi padėtis reikalauja apmąstytų sprendimų, o ne konfrontacijos. Euro zonos šalys narės tampa skolininkėmis ir kreditorėmis. Tai kelia vis daugiau priešiškumo, kenkia Bendrijos stabilumui, gynybos, užsienio politikos projektams. Paminami įvairūs bendri tikslai, apsunkinama svarbių institucijų veikla, jos lankstumas ir efektyvumas. Griežtos taupymo priemonės ir atlyginimų mažinimas užsitęsė per ilgai ir buvo itin skausmingas žmonėms, daug finansinių bėdų atnešė bankų krizės. Jos sukėlė sumaištį finansų rinkose, pakenkė investicijoms. Apskritai, Europa turi keistis, nes kitaip jos sekėjai ir rėmėjai ims dairytis kitur.

Pagal 2013 m. gruodžio 21 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.