Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kas laimėjo, o kas pralaimėjo Ženevoje (4)

Viktoras Denisenko
2014 01 06

Lapkričio pabaigoje po ilgų ir įtemptų derybų Ženevoje pavyko pasiekti susitarimą dėl įsisenėjusios tarptautinės politikos problemos – Irano ir jo branduolinės programos. Po dešimtmečio bevaisių pastangų daug kas įvertino šį sprendimą kaip aiškų proveržį, tačiau atsirado ir tokių šalių, kurios vis vien liko nepatenkintos pasiektu kompromisu. Galbūt taip nutiko dėl to, kad Ženevoje vyko stambus geopolitinis žaidimas, tačiau tiksliai pasakyti, kas jį laimėjo, o kas pralaimėjo, nėra lengva.

Pasiektas preliminarus susitarimas

Ženevoje pasiektas susitarimas yra laikinas, tačiau tikimasi, kad jis padės pamatus galutiniam susitarimui, kuris leis pamiršti ginčus dėl Irano branduolinės programos. Pagal dabartinį susitarimą Teheranas pasižadėjo pristabdyti savo branduolinę programą ir nesodrinti urano daugiau nei 5 procentus. Jeigu Iranas įvykdys prisiimtus įsipareigojimus, jam po pusmečio gali būti nutrauktos dabar taikomos tarptautinės ekonominės sankcijos. Be to, dalis sankcijų panaikinama iš karto, ir tai jau artimiausiu metu turėtų atnešti Iranui iki 7 mlrd. JAV dolerių papildomų lėšų.

Priminsime, kad Iranas įtariamas paslapčia gaminantis branduolinį ginklą, nors Teheranas visą laiką kartoja, jog jo vykdoma branduolinė programa yra tik taikaus pobūdžio. Jei Iranas prisijungtų prie branduolinių valstybių klubo, tai pažeistų balansą regione ir sukeltų papildomų problemų globalaus saugumo sferoje. Be to, Iranas yra gana uždara valstybė, o jo valdžia netolimoje praeityje nevengė aštrių ir agresyvių pasisakymų kitų valstybių atžvilgiu. Dažniausiai skambėjo grasinimai Izraeliui.

Tikimasi, kad pasiektas susitarimas padės sušildyti Irano ir Vakarų pasaulio santykius. Daug kas džiaugiasi istoriniu proveržiu – pirmiausia tos valstybės, kurios tarpininkavo deryboms su Iranu. Tarp jų buvo penkios nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės – JAV, Kinija, Jungtinė Karalystė, Rusija, Prancūzija ir JT Saugumo Tarybai nepriklausanti Vokietija. Tačiau tokios valstybės kaip Izraelis ar Saudo Arabija (Irano konkurentė regione) yra įsitikinusios, kad Teheranas apgavo derybininkus.

Kas patikėjo Iranu, o kas –ne?

Pasiektu kompromisu pirmiausia džiaugiasi pats Iranas. Teheranas pateikia šį susitarimą kaip savo pergalę. Pasak Irano interpretacijos, susitarimas patvirtino jo teisę tęsti branduolinę programą taikiems tikslams. Principinė Irano pozicija buvo ta, kad ji negali būti nutraukta. Teheranas taip pat labai aktyviai siekė ekonominių sankcijų panaikinimo, nes jos smarkiai nualino šalies ekonomiką. Šiandien Iranas gali lengviau atsikvėpti, tačiau tai nedžiugina jo oponentų.

Izraelio ministras pirmininkas Banjaminas Netanyahu pavadino šį susitarimą su Iranu „istorine klaida“. Tel Avivas visiškai nepasitiki Teheranu ir siekia, kad ekonominės sankcijos būtų ne švelninamos, o stiprinamos (ypač atsižvelgiant į tai, kad jos tikrai veikia Irano ekonomiką). Izraelio politinio elito manymu, Iranas tiesiog laimėjo laiko (o dėl ekonominio spaudimo sušvelninimo – ir pinigų), kad galėtų paslapčia įgyvendinti savo branduolines ambicijas, prieš tai užliūliavęs Vakarų budrumą.

Pasiektu susitarimu nepatenkintos ir kitos valstybės – Saudo Arabija, Bahreinas, Jungtiniai Arabų Emyratai. Visos jos turi savų interesų regione, joms nėra naudingas potencialus Irano stiprėjimas. Be to, tarp Irano ir šių šalių yra nesutarimų ir dėl konflikto Sirijoje. Teheranas palaiko oficialųjį Damaską, o Saudo Arabija ir kitos minėtos valstybės yra suinteresuotos sukilėlių sėkme.

Kalbama net apie galimą Izraelio ir Saudo Arabijos koaliciją prieš Iraną. Ši valstybė yra pasirengusi atidaryti savo oro erdvę karinei Izraelio aviacijai galimo smūgio prieš Iraną atveju (http://www.infowars.com/nuclear-agreement-may-result-in-israel-and-saudi-arabia-attacking-iran/). Be to, kalbama ir apie plataus masto Izraelio bei Saudo Arabijos specialiųjų tarnybų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, susijusia su Iranu.

Užtat dauguma Vakarų pasaulio šalių yra patenkintos Ženevoje pasiektu susitarimu. Jos mano, kad tai užkirs kelią galimam ginkluotam konfliktui regione. Pirmiausia dėl to džiaugiasi JAV, kurioms būtų sunku ir pernelyg rizikinga – ypač po Irako ir Afganistano – užsikrauti ant pečių dar vieną karinį konfliktą. Atrodo, kad JAV ir kitos Vakarų pasaulio šalys tiesiog nori tikėti Irano pažadais, skeptiškiau juos vertina gal tik Kanada. Kaip pareiškė šios valstybės užsienio reikalų ministras Johnas Bairdas, Kanados sankcijos Iranui bus taikomos tol, kol nebus pasiektas nuolatinis (ir įtikinamas) susitarimas, rodantis, kad Teheranas atsisakė ambicijų turėti savo branduolinį ginklą (http://www.ctvnews.ca/politics/iran-nuclear-deal-israel-calls-it-historic-mistake-while-others-welcome-agreement-1.1557874#ixzz2mhIQemU8).

Ar tikrai verta džiaugtis Rusijai?

Ženevos susitarimas buvo teigiamai įvertintas taip pat ir Kinijoje bei Rusijoje. Kaip rašo rusų laikraštis „Novaja gazeta“, Kiniją galima suprasti, nes ji perka iš Irano naftą, o ateityje galės pirkti ir dujas. Be to, tai reikš ir energijos išteklių kainų kritimą. Tačiau tai, kas šiuo atveju geidžiama Kinijos, iš esmės yra nepageidaujamas scenarijus Rusijai. Maskva visą laiką pusiau oficialiai palaikė Teheraną, tačiau šis palaikymas gali pavirsti rimtomis ekonominėmis problemomis pačiai Rusijai. Akcentuojama, kad Iranas turi didelius dujų išteklius Persijos įlankoje: jeigu sankcijos bus galutinai panaikintos, o ypač jei mainais už sukalbamumą Teheranas gaus pažangias dujų gavybos ar skystinimo technologijas, Rusijos koncernas „Gazprom“ susidurs su labai rimta konkurencija energetinėje rinkoje – ir ne tik Azijos regione (http://www.novayagazeta.ru/politics/61156.html).

Tačiau Maskvos džiaugsmas dėl Irano greičiau yra ne racionalaus, o idėjinio pobūdžio. Įtakos tam, kad Rusija palaikė Teheraną, turėjo ir tai, kad iš esmės tai buvo kova prieš Vakarų pasaulį kaip globalių taisyklių autorių ir taikytoją. Pavyzdžiui, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas akcentavo, kad susitarimas su Iranu panaikina JAV priešraketinės gynybos (PRG) elementų dislokavimo Europoje būtinybę (http://ria.ru/world/20131125/979553313.html#ixzz2mhI6Dxo4). Dabar, kai Irano grėsmė yra eliminuota, Vašingtonas netenka šio esminio argumento (kuriuo Maskva ir taip niekada netikėjo), užtat stiprėja Maskvos pozicija prieš PRG Europoje.

Išvados

Galbūt ir neįmanoma tiksliai pasakyti, kas laimėjo iš Ženevos susitarimo, o kas pralaimėjo, tačiau aišku, kas jaučiasi laimėjęs, o kas – patyręs nesėkmę. Kad susitarimas buvo pasiektas, iš esmės naudinga Iranui, nes tai padės gaivinti jo ekonomiką. Finansinis nestabilumas, o atitinkamai – ir visuomenės nepasitenkinimas esamai Irano valdžiai yra pavojingesnis nei bet kokie mitiniai pavojai, nuo kurių Teheranas galėtų apsiginti branduoliniu užtaisu.

Laimėjusios (arba bent nepralaimėjusios) jaučiasi ir Vakarų pasaulio šalys, kurios iš esmės labai bijojo naujo konflikto neramiame Azijos regione. Laimėjusi jaučiasi ir Rusija, nes mano, kad neleido JAV diktuoti savo sąlygų regione, kur Maskva irgi turi nemažai interesų.

Patyrę pralaimėjimą pirmiausia jaučiasi Izraelis ir Saudo Arabija. Tai, kad JAV sušvelnino savo poziciją Irano atžvilgiu ir net sutarė su Teheranu, žydų valstybėje vertinama kaip išdavystė, dėl kurios Tel Avivas jaučia aiškią nuoskaudą. Saudo Arabijos apmaudas labiausiai susijęs su regionine kova dėl įtakos. Karinis konfliktas su JAV susilpnintų Irano valstybę ir jos geopolitinę reikšmę, kuri regioniniu lygmeniu iki šiol yra milžiniška.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 4)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras