Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kinija keičia pasaulio taisykles – Vakarų hegemonijai pribrendo galas (3)

Giedrius Smolskas
2014 01 05

Iki XXI-ojo amžiaus Vakarų šalys, visų pirma Vakarų Europa ir JAV bei kai kurios pažangesnės buvusios europiečių kolonijos, kaip kad Australija ar Kanada, galėjo džiaugtis savo visapusiška globalia lyderyste. Labiausiai išplėtotomis ekonomikomis, didžiausia karine galia, vadovaujančiomis pozicijomis įvairiose tarptautinėse struktūrose. To joms pasiekti padėjo ankstyvosios industrializacijos ir kolonizacijos suteikti pranašumai. Kaip bebūtų, XXI-ame amžiuje laukia didelės geopolitinės permainos, kurios jau prasidėjo ir privers ant laurų užmigusias Senojo kontinento ir kitas Vakarų pusrutulio valstybes permąstyti savo nenoriai kvestionuojamą vietą pasaulyje ir jų ateities strategijas.

Vos prieš keliasdešimt metų JAV ir šiandieninės Europos Sąjungos šalys galėjo pasigirti sukuriančios daugiau nei pusę viso pasaulio BVP. Šiandien euroatlantinio bloko valstybės vis dar išlieka ekonomiškai svarbios, tačiau jau šio dešimtmečio pabaigoje tiek ES, tiek JAV pasivys ir pralenks Kinija. Dar daugiau, tai nėra Kinijos ekonominio potencialo riba. Atsižvelgiant į tai, kad jos populiacija, taigi, iš dalies ir augimo potencialas, yra 2,5 karto didesnė už ES ir daugiau nei 4 kartus didesnė nei JAV, bei matant bendrą vystymosi tendenciją, galima nesunkiai nujausti, kad iki amžiaus vidurio JAV, ES ir Kiniją, pastarosios naudai, jau skirs nemenkas ekonominis atotrūkis.

Tuo tarpu JAV jau spėjo pranokti didesnę, tačiau biurokratišką, demografiškai senstančią ir susiskaldžiusią Europos Sąjungą. ASEAN šalių blokas baigia prilygti Japonijai. Rusija ir Brazilija pasieks apylygį ekonominį svorį, tačiau reikšmingos globalios įtakos neįgis – jos pakaks tik narystei vedančiose tarptautinėse struktūrose išlaikyti. Indija dėl savo populiacijos, netrukus tapsiančios didžiausia pasaulyje, yra tiesiog pasmerkta augti. Kita vertus, ji nei iš tolo negali pasigirti kiniška sėkmės istorija, todėl dėl vidinių ir išorinių šalies problemų gausos (korupcija, etninis susiskaldymas, regioniniai konfliktai su Pakistanu) dar ilgai nevaidins reikšmingo globalaus vaidmens, nors tam ir turi potencialo bei galėtų į tai pretenduoti antroje šio amžiaus pusėje.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iki šiol, kai pasaulio politiką diktavo turtingos Vakarų Europos šalys ir JAV, vakariečiai buvo įpratę gyventi šiltnamio sąlygomis, o europiečiai, palikę brangiai kainuojantį „pasaulio policininko“ vaidmenį JAV, vietoje globalios konkurencijos galėjo galvoti apie savo gerovės valstybių kūrimą. Šios šalys sukūrė virtinę tarptautinių institucijų, padėjusių realizuoti „naująją pasaulio tvarką“: Tarptautinį valiutos fondą, Jungtinių tautų organizaciją su jos Saugumo taryba, Pasaulio banką ir kt. Kartu įsteigė NATO – absoliučiai galingiausią karinę struktūrą pasaulyje.

Sparčiai augančios, o kai kurios dar ir savo mastu Vakarus pranokstančios šalys ėmė kvestionuoti tokią globalią situaciją. Ir ne be pagrindo. Jau visai netrukus euroatlantiniam Vakarų ekonominiam centrui iššūkį mes ir jį pranoks Rytų Azijos regionas, apimantis ASEAN šalių bloką bei Kiniją, Japoniją ir P. Korėją – technologiškai pažangias, ekonomiškai sparčiai besivystančias šalis, kuriose sutelpa kone trečdalis pasaulio populiacijos.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Žinoma, minėtas regionas negali būti laikomas analogu Vakarams. ES sanglauda yra nelyginamai didesnė nei ASEAN bloko. O JAV ir ES bendradarbiavimas turi ilgametes tradicijas bei yra grįstas tarpusavio nauda ir parama, o ne baime. Tuo tarpu visos likusios regiono šalys suvokia Kiniją visų pirma kaip grėsmę, o ne partnerę. Pvz., Vietnamas, Malaizija ir Japonija susiduria su Kinijos teritoriniais reikalavimais dėl aplinkinėse jūrose plytinčių salų. Taigi šios šalys greičiau kooperuosis tarpusavyje tam, kad atlaikytų milžinišką Kinijos įtaką regione, nei kooperuosis su Kinija vardan to, kad mestų iššūkį Vakarams, jei apskritai darysime prielaidą, kad Tolimieji Rytai galėtų tokių ambicijų turėti.

Antra, dar labai ilgai, o galbūt ir niekada ateityje Kinija ir kitos besivystančios šalys nepranoks Europos ir JAV pragyvenimo kokybe, t.y. BVP, tenkančiu vienam šalies gyventojui ir kt. kokybiniais, bet ne kiekybiniais parametrais. Kita vertus, kalbant apie geopolitinę galią svarbūs yra būtent pastarieji.

Trečia, JAV išlieka absoliuti karinės galios lyderė. JAV metinis karinis biudžetas viršija visų kitų potencialių pagrindinių varžovių biudžetus kartu sudėjus. Jos karinė technologinė pažanga yra akivaizdi, o karinių jėgų dislokacija – strategiškai įžvalgi ir paruošta operatyviam veikimui jau šiandien. Tuo negalėtų pasigirti nei kitos NATO narės, nei Kinija ar Rusija. Kaip bebūtų, ekonominis augimas neišvengiamai sąlygos ir didesnes besivystančių šalių galimybes investuoti į savo karinę galią bei jai kurti reikalingas pažangias technologijas.

Taigi, globalios galios dreifas Rytų link yra daugiau nei akivaizdus. Akivaizdu ir tai, kad jo sustabdyti nepavyks. O, kalbant apie ekonomiką, ir ar reikėtų? Ekonomiškai besivystanti Kinija reiškia šimtais milijonų skurstančių pasaulio žmonių mažiau.

Šiuo atveju Vakarai turėtų rinktis tokią taktiką, kokią ilgą laiką kontinentinėje Europoje taikė Jungtinė Karalystė, o vėliau ir JAV – užimti moderatoriaus vaidmenį ir siekti, kad jokia atskira šalis, šiuo atveju – Kinija, neįgytų dominuojančių pozicijų Azijoje. To pasiekti galima remiant Indiją, pagrindinę Kinijos varžovę regione, o taip pat savo pusėn palenkiant Rusiją. Nors ji ir mėgina vaizduoti kitaip, „antiamerikietiškas“ Rusijos bendradarbiavimas su Kinija, pastarajai užsiauginus daugiau raumenų ir to panorėjus, nesunkiai galėtų baigtis pirmosios subordinacija. Šių dviejų (Indijos ir Rusijos) nemenką geopolitinį svorį turėsiančių šalių parama ir likusių regiono šalių (ASEAN bloko ir Japonijos) siekis atremti Kinijos įtaką būtų pakankama sąlyga Azijos milžinei sutramdyti ir priversti žaisti pagal taisykles.

Ar mums, vakariečiams, reikėtų sunerimti dėl besikeičiančių geopolitinių aplinkybių? Priklauso. O labiausiai – nuo pačios Kinijos. Kinija vienintelė ateityje bus pajėgi mesti realų iššūkį Vakarams. Ir, jei ji pasirinks panašų į Rusijos ekspansinį-imperialistinį veikimo kelią, tiek jos kaimynėms (Japonijai, P. Korėjai, ASEAN bloko, Vidurio Azijos šalims ir net pačiai Rusijai), tiek globaliai kils tarptautinio saugumo pavojus. Tačiau, jei Kinija apsiribos jos galios tarptautiniu pripažinimu, o toliau veiks siekdama vidinės plėtros ir diplomatinio proporcingo jos pozicijų tarptautinio atstovavimo, globali geopolitinė sistema turėtų nusistovėti į nevienalytę, keleto polių, tačiau stabilią būseną.

Vieninteliu jos trūkumu galėtume laikyti nebent Vakarų vienvaldystės ir dominavimo pasaulyje pabaigą, tačiau tiesioginės realios grėsmės mums ji kelti neturėtų ir galiausiai galbūt tik padėtų pažaboti tokias aukščiau bambos šokinėjančias agresores kaip tarp Vakarų ir Rytų besiblaškanti Rusija.

Šaltinis: http://www.izvalgos.lt/

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 3)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (38)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (110)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras