|
Rusija ir informacijos geopolitika (209)
Viktoras Denisenko 2014 01 15
Informacinė erdvė yra terpė, kurioje gali būti realizuota dalis esminių geopolitinių siekių. Tai ypač aktualu šiandien, kai atskirų valstybių informaciniai laukai nėra tokie izoliuoti, kaip buvo kadaise. Naujosios technologijos (pirmiausia palydoviniai tinklai ir internetas) jau daugiau nei kelis dešimtmečius kuria globalią informacinę erdvę, kuri suteikia naujas ryšių ir informacijos sklaidos galimybes. Tai leidžia kalbėti apie tokį reiškinį kaip informacijos geopolitika. Tarp valstybių, kurios siekia realizuoti savo strateginius tikslus informacinėje erdvėje, dažnai minima Rusija.
Kaip nurodo žurnalistas ir politologas Nerijus Maliukevičius, informacijos geopolitika tai informacijos srautų kontrole ir agresyvių manipuliavimo viešąja nuomone metodų taikymu paremta politika, kurią vykdant siekiama dominuoti atitinkamoje informacinėje erdvėje ir paveikti visuomenės geokultūrines nuostatas sau naudinga linkme bei motyvuoti politinį žmonių elgesį (Nerijus Maliukevičius. Rusijos informacijos geopolitikos potencialas ir sklaida Lietuvoje. Vilnius, 2008, p. 168). Akivaizdu, kad informacijos geopolitika yra tiesiogiai susijusi su tokiais reiškiniais kaip propagandinio poveikio taikymas ir informaciniai karai.
Šiandieninė Rusija skiria daug dėmesio informacinio poveikio klausimams. Iš dalies tokia pozicija yra paremta istorine patirtimi (propaganda Sovietų Sąjungoje buvo vienas iš politinės struktūros ramsčių, o naujausioje Rusijos istorijoje negali būti ignoruojama Pirmojo Čečėnijos karo patirtis, kai federalinė Rusijos valdžia iš esmės pralaimėjo informacinę dvikovą čečėnų separatistams). Kita vertus, šie procesai atitinka pasaulines tendencijas: valstybės įtaka matuojama ne tik ekonomine ir karine galia, bet ir gebėjimu pateikti sau naudingą poziciją globalioje informacinėje erdvėje.
Kad Maskva supranta batalijų informaciniame lauke reikšmę, rodo ir tai, kad informacinio saugumo klausimams yra skirti keli oficialūs strateginiai Rusijos Federacijos dokumentai. Neatsitiktinai vienas iš pirmųjų direktyvinių dokumentų, V. Putino pasirašytų 2000 m. tapus prezidentu, buvo Rusijos Federacijos informacinio saugumo doktrina, patvirtinta 2000-ųjų rugsėjo 9 dieną (zakonodatelstvo ukazy prezidentaf).
Be to, globalios informacinės erdvės ir veikimo joje sprendžiant savo strateginius klausimus koncepcijos gana plačiai aptarinėjamos 2011 metais paskelbtame Konceptualiame požiūryje į Rusijos Federacijos kariuomenės veiksmus informacinėje erdvėje.
2013 metų pabaigos įvykiai parodė, kad Rusija siekia dar labiau optimizuoti savo informacinės galios įrankius, ruošdamasi stiprėjančiai informacinei kovai. Svarbiausiu tokių procesų ženklu tapo netikėtas Rusijos valstybinės informacinės agentūros RIA Novosti reformavimas į naują struktūrą, kurios užduotis informuoti užsienio auditoriją apie Rusijos valstybinę politiką ir visuomeninį gyvenimą (http://polit.ru/news/2013/12/09/ria/ ). Simbolinis yra ir naujos struktūros pavadinimas Rossija segodnia (Rusija šiandien). Šis pavadinimas asocijuojasi su palydovinio kanalo anglų kalba Russia Today (RT) prekės ženklu. RT kanalas, kuris startavo 2005 metais, pirmiausia buvo skirtas vykdyti Rusijos agento globalioje informacinėje erdvėje funkciją. Jis buvo įsteigtas siekiant pagerinti Rusijos įvaizdį pasaulyje ir sukurti galimybę pateikti pasauliui jos poziciją politikos, ekonomikos, kultūros ir kitais klausimais (pirmiausia vadinamiesiems Vakarams).
Russia Today nesunkiai pavirto globaliu Rusijos valstybinės propagandos įrankiu. Tai ypač lengvai galima buvo pastebėti 2008 metų vasarą Rusijos ir Gruzijos karinio konflikto metu. Esminis RT dėmesys buvo skirtas vien šiam konfliktui, o pagrindine funkcija tapo Kremliaus pozicijos viešinimas vengiant bet kokių kitų šių įvykių interpretacijų. Nėra didesnių abejonių, kad tokia pati funkcija bus pavesta ir į Rossija segodnia reorganizuotai agentūrai RIA Novosti. Jos poveikio zona, skirtingai negu Russia Today, greičiausiai bus Rusijos artimasis užsienis, t. y. posovietinė erdvė.
Verta priminti, kad žinia apie RIA Novosti reorganizavimą buvo visiškai netikėta. Net pačios agentūros vadovybė ir darbuotojai sužinojo apie tai iš kitų žiniasklaidos priemonių. Paskatinti tokį radikalų sprendimą galėjo keli numanomi veiksniai. Nors RIA Novosti ir buvo valstybinė informacijos agentūra, pačioje Rusijoje ji turėjo gana objektyvios ir profesionalios žiniasklaidos priemonės reputaciją. Pagrindinę vidinės propagandos funkciją Rusijoje atlieka federaliniai televizijos kanalai, kurie pasiekia apie 90 proc. visų Rusijos Federacijos gyventojų, o esminiu propagandos įrankiu užsienio erdvėje buvo Russia Today. Dėl šių priežasčių agentūra RIA Novosti galėjo leisti sau vengti įsitraukimo į tiesioginius propagandinius žaidimus ir dirbti kaip palyginti objektyvi valstybinė informacinė agentūra, veikianti remdamasi vadinamosios švelniosios galios principais. Pažymėtina ir tai, kad RIA Novosti tapo pagrindiniu informaciniu resursu Dmitrijaus Medvedevo prezidentavimo laikotarpiu. Ši agentūra suteikė informacinį palaikymą pseudoliberalios pertvarkos idėjoms, kurios, beje, taip ir nebuvo realizuotos, o D. Medvedevui grąžinus prezidento postą V. Putinui buvo nurašytos. Kitaip sakant, Kremliui nusibodo kišti pinigus į agentūrą, kuri ne visai pateisino dabartinės valdžios lūkesčius, todėl buvo nuspręsta performuoti ją į tinkamesnį propagandinį įrankį (šis žingsnis taip pat išsprendė RIA Novosti konkurencijos su kita valstybine naujienų agentūra ITAR-TASS klausimą).
Paspartinti šį sprendimą galėjo ir Ukrainos pilietinė krizė. Nors Kremliaus pastangos išlaikyti Ukrainą savo gravitacijos erdvėje ir buvo vaisingos Kijevas su Europos Sąjunga taip ir nepasirašė Asociacijos sutarties, bet didelės dalies Ukrainos gyventojų pozicija (ir pirmiausia Euromaidanas) parodė, kad ši Kremliaus pergalė gali būti laikina. Maskva pajuto būtinybę stiprinti propagandinį poveikį posovietinei erdvei, nes kitaip dalis jos gali būti ideologiškai prarasta. Matyt, iš Rossija segodnia bus reikalaujama ir tikimasi proveržio šiame informacinių-propagandinių kovų fronte. Apie tai byloja ir tas faktas, kad vadovauti naujai struktūrai paskirtas ištikimas Kremliaus propagandos karys Dmitrijus Kiseliovas. Vienoje iš paskutinių savo laidų televizijos kanale Rossija 24 jis vaizdingai papasakojo, kad siekis priartinti Ukrainą prie Europos Sąjungos yra Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos sąmokslas, kurio tikslas atkeršyti Rusijai už Poltavos mūšį, ir informavo žiūrovus apie visišką moralinį ES pakrikimą ir supuvimą.
Beje, D. Kiseliovas buvo ne vienintelis propagandistas, kurio pastangas Kremlius pastebėjo ir įvertino. Šiame kontekste verta prisiminti Lietuvoje skandalą sukėlusią Rusijos TV Pirmojo Baltijos kanalo (Pervyj Baltijskij kanal) laidą Žmogus ir įstatymas, kurioje buvo gaivinama konspirologinė teorija, kad per tragiškus 1991 metų sausio įvykius Vilniuje savi šaudė į savus. Praėjus kelioms savaitėms po skandalingos laidos, vienas jos kūrėjų Aleksejus Pimanovas (kuris taip pat buvo ir Rusijos Federacijos Tarybos narys) tapo tarptautinės informacinės agentūros informacinio holdingo Krasnaja zvezda (Raudonoji žvaigždė) vadovu (http://ria.ru/society/20131028/973058076.html ). Reikia paminėti, kad šio žiniasklaidos koncerno steigėjas yra Rusijos Federacijos gynybos ministerija, jam priklauso laikraštis Krasnaja zvezda bei televizijos ir radijo kanalas Zvezda. Koncerno produkcija yra orientuota į karinę ir patriotinę tematiką.
Tai, kad Rusija stiprina propagandinius šaltinius, tam tikslui mobilizuodama ir optimizuodama valstybinius informacinius resursus, rodo, kad Maskva ruošiasi intensyvesnei kovai informacinėje erdvėje. Galima prognozuoti, kad artimiausiu metu Rusijos informacijos geopolitika taps dar agresyvesnė (dominuos atviro propagandinio poveikio, o ne mažiau agresyvūs švelniosios galios principai), tačiau vargu ar dėl šios priežasties jos efektyvumas ypač ilgalaikėje perspektyvoje pagerės.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |