Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Kaip latviams seksis gyventi su euru? Estai jau turi šios patirties (1)

2014 01 16

Nuo 2014 m. sausio 1 d. latviai jau gyvena su euru ir tai galėtų būti proga prisiminti, kaip prieš trejus metus su euru pradėjo gyventi kaimynai estai.

Estija tapo 17-ta  ES valstybe, kuri, atsisakiusi nacionalinės valiutos kronos, įsivedė eurą. Prisijungimą prie bendros mokėjimų eurais erdvės 2011 metais dauguma Estijos gyventojų  įvertino teigiamai. Ar išsipildė žmonių lūkesčiai?

Nepaisant politikų ir bankininkų pažadų, euras nesustabdė infliacijos Estijoje. 2009-ieji pasižymėjo defliacija, kurios rodiklis buvo „- 0,1%“, 2010 metais kainų didėjimas siekė 3 proc. Įsivedus eurą 2011 m. infliacija sudarė 5 proc. ir dar „pasisekė“, kad pirmąjį pusmetį pasikeitė dolerio ir euro santykis, doleris susilpnėjo, todėl ne Europos Sąjungoje pagaminti produktai gerokai atpigo, todėl Estijos ekonomikos infliacijos skaičiai išliko gana stabilūs. Tačiau visus metus didėjo tarifai, akcizai bei kiti netiesioginiai mokesčiai, brango kuras ir tai mažino Estijos žmonių pajamas.

Jei 2011 m. pradžioje ir pirmąjį pusmetį atliktos gyventojų apklausos atskleidė saikingą optimizmo didėjimą, tai metų pabaigoje pasipylė neigiamų vertinimų. Daugelis liūdnai pripažino, kad Estija yra skurdžiausia euro zonos šalis ir vos 113-oji pasaulio ekonomika. Statistika atskleidė, kad nuo 2008 metų rudens estų pajamos nuolat mažėjo ir euro įvedimas, deja, niekuo nepagelbėjo. Be to, per pirmąsias Estijos gyvenimo metines su euru anaiptol nedžiugino nuskambėjusios kalbos apie visos euro zonos griuvimo pavojų.

Pagal 2014 m. sausio 6 d. naujienų agentūros „Regnum“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (516)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (64)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (167)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (21)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (26)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras