Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Pilietinis karas Sirijoje: paskutinės minutės klausimai prieš Ženevą ir derybų pradžia (39)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2014 01 27

Tarptautinių organizacijų ataskaitos apie kone trejus metus besitęsiančio Sirijos pilietinio karo padarinius darosi vis kraupesnės. Beveik devyni milijonai – daugiau kaip visos trys Baltijos valstybės – priversti palikti namus, per 11 tūkstančių žuvusių vaikų, o keletą dienų prieš taikos derybų pradžią paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad Basharo Assado režimas atsakingas už 11 tūkstančių kalinių nukankinimą. Sausio pradžioje Jungtinių Tautų Vyriausiasis pabėgėlių komisariatas (angl. UNHCR) pasauliui pristatė turbūt ne vieną šokiravusį pranešimą: UNHCR tiesiog nustojo sekti žuvusiųjų skaičių, mat jam peržengus 100 tūkstančių tiksliai ir patikimai įvardinti konflikto apimtį darosi itin sunku.

Šitokia tragiška sumaištis yra Sirijoje ką tik prasidėjus deryboms Ženevoje (pirmoji derybų diena vyko Montrė mieste). Vos keletas dienų prieš abiem pilietinio karo pusėms ir moderatoriams susėdant prie derybų stalo, intensyviai vyko paskutiniai derybų sąlygų sustygavimai. Beveik keliems mėnesiams tarytum primiršę Siriją, Vakarai sujudo.

Opozicijos pajėgos ir trumpai galiojęs kvietimas Iranui

Sausio 18-ąją, likus vos keturioms dienoms pasiruošti konferencijai Šveicarijoje, Sirijos nacionalinė koalicija (SNK) – vadinamasis sukilėlių frontas – vis dėlto patvirtino, kad į derybas vyks. Po dviejų dienų intensyvių svarstymų tuo metu Stambule diskutavusi ir stipriai susiskaldžiusi SNK apsisprendė ir pareiškė sieksianti „suformuoti galias turinčią laikinąją vyriausybę be Basharo Assado ir jo artimos aplinkos žmonių“.

Tačiau greitai po to, kai sutiko vykti į Ženevą, SNK pagrasino apsigalvosianti, jei prie tų pačių derybų stalo sėdės dabartinę Sirijos vyriausybę remiančio Irano atstovai. Jungtinės Tautos į tai sureagavo greitai ir efektyviai: sausio 20-ąją JT Generalinis sekretorius Ban Ki Moonas atsiėmė kvietimą Iranui. Viena svarbiausių Irano dalyvavimo Ženevos derybose sąlygų buvo šios šalies įsipareigojimas priimti sausio derybų rezultatus, kad ir kokie jie būtų. Su tuo nesutikęs, Iranas prie derybų stalo taip ir nesėdo.

Kaip Iranas reaguos į sprendimus, priimtus Šveicarijoje, neaišku. Galima spėti, kad, B. Assado vyriausybei sutikus perleisti ar iš dalies perduoti valdžią sukilėlių koalicijai, Iranui beliktų ir toliau remti dabartinės vyriausybės nutarimus, nors visiškas valdžios perdavimas atrodo mažai tikėtinas. Čia kyla bendresnis klausimas: kokio svarumo vaidmenį būtų turėjęs Iranas kompromiso paieškose? Staiga pakeisti poziciją, daryti spaudimą B. Assadui ir taip stumti jį laikinosios vyriausybės formavimo link – šitai Iranas padaryti galėtų, bet toks scenarijus skamba absoliučiai neįtikimai. Remti dabartinę vyriausybę ir palaikyti jos griežtą poziciją, o tai nepadeda ieškoti kompromiso, skamba daug įtikimiau. Belieka stebėti, ar kompromiso paieškos bus vaisingos be Irano atstovų.

Sirija su Basharu Assadu arba... Sirija su Basharu Assadu

Sausio 22-oji, pirmoji derybų diena, tarytum patvirtino niekur nevedantį        politinį susidūrimą. Konferencijos atidarymo kalboje JAV valstybės sekretorius Johnas Kery kartu su SNK pareiškė, jog „<...> net negalima įsivaizduoti, kad žmogus, šitaip žiauriai atsakęs į savo piliečių reikalavimus, galėtų atgauti jų pasitikėjimą ir toliau teisėtai valdyti šalį“. Į tai Sirijos informacijos ministras Omranas al Zoabis atsakė tiesiai ir griežtai: „Valdžios perdavimo nebus, Basharas Assadas pasilieka.“

Tokie pareiškimai pirmąją derybų dieną, paprastai tariant, gerai nenuteikia. Tiek Vakarų remiamos opozicijos nusistatymas, tiek dabartinės Sirijos vyriausybės pasisakymas dirvos kompromisui, koks jis bebūtų, neruošia. Realesniu variantu galima laikyti ne Siriją be B. Assado, bet jį, besidalijantį (kiek daug – kitas klausimas) valdžia su SNK. Daryti viską ir leistis į bet kokius kompromisus, kad tik žudynės Sirijoje liautųsi? Ar vis dėlto vienareikšmiškai reikalauti tik vienai pusei priimtino sprendimo ir susitaikyti su tuo, kad šitokio reikalavimo kaina yra Sirijos piliečių gyvybės? Teisingo atsakymo į šią dilemą nėra: kas žino, galbūt pirmasis variantas sukeltų dar daugiau valdžios pasidalijimo problemų ateityje, paprasčiausiai pratęsdamas konfliktą. Antrasis variantas tik padidintų ir taip katastrofišką konflikto aukų skaičių, negarantuodamas teigiamų pokyčių tolimesnėse, jei jos vyktų, derybose.

Nežinia, įvairios galimybės ir vis baisesnė statistika

Sunku įsivaizduoti B. Assadą savanoriškai atsisakantį posto: atsisakyti valdžios sunkiau, kai ją jau turi, nei jos reikalauti. Sunku įsivaizduoti ir SNK sutinkant formuoti koalicinę laikinąją vyriausybę. Vienas klausimas – kas bus nuspręsta? Kitas, derybų pradžioje, rodos, ne taip garsiai keliamas klausimas – kaip bet kurį sprendimą priims Sirijos žmonės? Vakarai jau senokai yra sutapatinę Sirijos žmonių norus su jų remiamomis opozicijos pajėgomis, tarytum pro pirštus žiūrėdami – ar net visiškai užsidengę akis – į tai, kad dalis Sirijos gyventojų vis dėlto palaiko dabartinį šalies prezidentą. Logiška, jog ši Sirijos gyventojų dalis visiško jo pasitraukimo nenori, ir neaišku, kaip jie šitokį sprendimą, jei jis bus priimtas, sutiktų. Taip pat nereikia pamiršti, kad, net ir suformavus koalicinę vyriausybę, nepatenkinti tikriausiai liktų į Ženevą nevykę kiti sukilėliai ir juos remiančios užsienio jėgos. 

Klausimai šioje situacijoje tampa beveik retoriniais: net jei laikinojoje vyriausybėje bus suformuota koalicija, kaip jai suteikti piliečių paramą, jei dauguma šalies gyventojų nukentėjo nuo vienos ar kitos pusės? Ir kaip jai suteikti teisėtumą, jei to, ką abi pusės benuspręstų Ženevoje, patys Sirijos gyventojai tiesiogiai ar net netiesiogiai nesirinko?

Ar bus prieita prie kompromiso ir jei taip, koks jis bus – klausimai ne tik įdomūs, bet ir itin svarbūs. Atsakymai į juos nulems, kiek dar žuvusių vaikų ir nukankintų suimtųjų pareikalaus šis pilietinis karas, nors jų mirtys veikiausiai net nebepavirs skaičiais Jungtinių Tautų ataskaitose.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 39)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (191)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (47)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (145)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (5)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (12)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras